Spalio 12–29 d.
Kiekviena karta vis lengviau bendrauja su technologijomis ir dėl to kiek kitaip mato pasaulį. Tai – klišė. Ne mažesnė klišė – kalbėti vien apie neigiamas tendencijas, neva pamirštame ankstesnį „teisingą“ gyvenimo būdą. Šioje programoje kalba jaunimas. Apie tai, kodėl geidžiamiausia profesija jiems – nuomonės formuotojas. Apie tai, kodėl susipažinimas internete gali būti netgi nuoširdesnis nei gyvas. Apie vienatvės ir bendrumo būsenas – viskas jų pačių žodžiais.
Šiandien, ko gero, daugelis sutiktume, kad televizija ir internetas nėra vien pramogų bei informacijos platformos. Tai ir propagandos įrankis. Apšviesdamas mūsų veidus, ekranas kuria mintims takus: ko nekęsti, ką palaikyti, kaip geisti. O publikos dėmesys – svarbiausia šiuolaikinė valiuta, į kurią investuodamas gali pakeisti ne tik ateitį, bet ir praeitį. Į kurią tik nori pusę.
Šiuolaikiniam pasauliui jie tiesiog nereikalingi. Arba patys negeba prie jo prisitaikyti. Šių filmų veikėjai trapūs ir pažeidžiami, tačiau tuo pačiu itin stiprūs ir atsparūs įvairioms negandoms. Jie nepraranda vilties ir toliau ieško geresnio gyvenimo bei kupinų meilės naujų namų.
Moterys vis dar dažnai kaltinamos dėl savo nelaimių: muša vyras – matyt, pati kažką ne taip darai. Patyrei seksualinę prievartą – o ko tu tikiesi vaikščiodama šitaip apsirengusi? Garsiai kalbi apie prievartą – matyt, tik dėmesio nori. Šios programos filmai iš arčiau pažvelgia į veikėjas, kurios iki šiol priverstos kovoti už teisę valdyti savo gyvenimus.
Mieste dažnai esame tik pasyvūs stebėtojai. Gatvėmis vaikštome susikoncentravę į savo kelionės tikslą, mintis, pokalbį su draugu. Nugriautus pastatus ar nupjautus medžius pamatome tada, kai belieka tik nusistebėti. Šios programos filmų herojai kviečia dėmesingam ir sąmoningam pasivaikščiojimui po įvairiausias pasaulio vietas, stebint savo santykį su aplinka, apmąstant pokyčius ir jų įtaką žmogui. Vis dėlto turime teisę spręsti, kokį miestą, kokį gyvenimą norime kurti. Kartu tai kvietimas reflektuoti modernizmo dvasią bei jos apraiškas Kaune. Filmų seansai bus rengiami retai atveriamose modernistinės architektūros erdvėse, o filmus lydės ekskursijos po modernistinį Kauną. Ką čia jaučiame šiandien?
Konkursinė „Nepatogaus kino“ programa skirta kino režisieriams, sukūrusiems pirmąjį arba antrąjį ilgo metro filmą. Programa sudaryta atsižvelgiant į meninę filmų vertę, žmogaus teises liečiančių temų atskleidimą, kūrėjų profesionalumą bei lyčių pusiausvyrą. Konkursinės programos filmai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti svarbiausias šių dienų realijas.
Kuo toliau, tuo sudėtingesnes temas priversti aptarti „žali“ filmai. Laikas kalbėti apie kelis centimetrus pakilsiantį jūros lygį, rodos, praėjo. Aktyvistai vis rečiau sutinka apsiriboti lozungais ir vis dažniau specialiai pažeidžia viešąją tvarką. Kraštutiniais atvejais miško gynimas yra tiesiogine šių žodžių prasme mirtinai pavojingas. Šiemet „Filmai už gamtą“ kaip niekad arti protestuotojų kasdienybės – ir sykiu kaip niekad plačiu žvilgsniu jungia skirtingas globalios problemos dalis į viena.
Kiek mes nešame skausmo, kuris nėra mūsų? Šios programos filmų herojai gyvena sudėtinguose istoriniuose kontekstuose, nedėkingose šeimyninėse aplinkybėse. Jiems sunku suprasti, ką skauda, o dar sunkiau suprasti, kodėl. Karta po kartos juos spaudžia neišnarpliojamas trauminių patirčių mazgas. Tačiau jie vis tiek gyvena savo gyvenimus ir bando gydyti žaizdas. Tai istorijos apie susidūrimą su savo praeitimi, o kartu ir svarbia savo dabarties dalimi. Tai filmų herojai, kurie be galo panašūs į mus.
Jei muzika negali pakeisti pasaulio, tai ji visuomet gali steigti savitą, utopinę realybę. Čia galima sukurti savo taisykles – išsakyti drąsiausias mintis ir šokti taip, lyg niekas tavęs nematytų. Čia visi judame vienu ritmu. Galbūt pamažu utopija priartės prie tikrovės. Galbūt jos susilies ir mūsų pasaulis taps šiek tiek geresniu.
Jaunimui skirtoje programoje – šmaikščios, įkvepiančios, pasaulį keičiančios ir kartais nepatogios, bet tikros istorijos. Charizmatiškas mokytojas, mokantis vaikus senovės filosofų išminties; vaikai, šokantys mokyklos persirengimo kambaryje ir kalbantys apie pasitikėjimą savimi; meška, keliaujanti per Kanados miestą kasmetinės migracijos metu – tai tik kelios įsimintinos istorijos, kuriomis kviesime fantazuoti, diskutuoti ir veikti. Į edukacinius šios programos filmų seansus šiemet viso Lietuvos moksleivius kvies „Nepatogaus kino klasės“ platforma, kur filmus lydį atviri pokalbiai ir užsiėmimai. Edukacinę veiklų programą moksleiviams mums padeda įgyvendinti Aktyvių piliečių fondo skirta Europos Ekonominės Erdvės finansavimo mechanizmo parama.