{"id":8630,"date":"2025-10-21T11:16:20","date_gmt":"2025-10-21T08:16:20","guid":{"rendered":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/?p=8630"},"modified":"2025-10-21T11:16:20","modified_gmt":"2025-10-21T08:16:20","slug":"o-ka-jei-upe-galetu-paduoti-i-teisma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/o-ka-jei-upe-galetu-paduoti-i-teisma\/","title":{"rendered":"O k\u0105, jei up\u0117 gal\u0117t\u0173 paduoti \u012f teism\u0105?"},"content":{"rendered":"

Kalb\u0117josi ir u\u017era\u0161\u0117 Monika Augustaityt\u0117-Mick\u016bnien\u0117<\/em><\/p>\n

Neris \u2013 analog\u0173 neturinti paskutin\u0117 nat\u016brali lygum\u0173 up\u0117 Europoje, dar laikoma ilgiausiu la\u0161i\u0161\u0173 keliu m\u016bs\u0173 \u017eemyne. Pastaruoju metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je netilo diskusijos apie laivybos Nerimi tarp Vilniaus ir Kauno iniciatyv\u0105. Susivienij\u0119 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 mokslininkai bei nevyriausybin\u0117s organizacijos grie\u017etai pasisak\u0117 prie\u0161 \u2013 anot j\u0173, toks projektas sugriaut\u0173 vis\u0105 up\u0117s ekosistem\u0105 ir sunaikint\u0173 saugom\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161is. Bet k\u0105 daryti, kai gamtos saugotoj\u0173 balsai nei\u0161girstami?<\/p>\n

Pasaulyje spar\u010diai auga naujas jud\u0117jimas u\u017e gamtos teises, \u012fkv\u0117ptas Vanganujaus up\u0117s Naujojoje Zelandijoje atvejo. Po ilg\u0173 bylin\u0117jimosi met\u0173 2017-aisiais maori\u0173 pastangomis ji tapo pirm\u0105ja upe, kurios teis\u0117s buvo pripa\u017eintos \u0161alies parlamente. Dabar \u0161i up\u0117 laikoma gyva ir nedaloma b\u016btybe ir yra saugoma nuo i\u0161naudojimo.<\/p>\n

Dokumentinio kino re\u017eisierius Petr Lom apie Vanganujaus up\u0119 suk\u016br\u0117 film\u0105 \u201eA\u0161 esu up\u0117, up\u0117 yra a\u0161\u201c. \u0160i kino juosta \u0161iemet nugal\u0117jo festivalio \u201eNepatogus kinas\u201c \u017daliojoje konkursin\u0117je programoje. K\u0105 rei\u0161kia suteikti teises gamtai? Ar toki\u0173 teisi\u0173 reikt\u0173 ir Neries upei? \u0160iais ir kitais klausimais pasisako kino re\u017eisierius Petr Lom, Neries regioninio parko atstovai Paulius \u010ceponas bei Saulius Pupininkas, geografas mokslininkas dr. Laurynas Jukna ir asociacijos \u201eLietuvos \u017euvys\u201c vadovas Martynas Po\u010debutas.<\/p>\n

Up\u0117, save ginanti teisme \u2013 teisin\u0117 inovacija aplinkosaugos srityje<\/strong><\/p>\n

Pasaulyje atsirado naujas b\u016bdas ginti ekosistem\u0173 ir su jomis susijusi\u0173 bendruomeni\u0173 interesus. Teisinis asmens statusas dabar suteikiamas gamtos objektams, tad up\u0117 ar mi\u0161kas nuo \u0161iol gali ginti savo teisin\u0119 tapatyb\u0119 su visomis atitinkamomis juridinio asmens teis\u0117mis, pareigomis ir prievol\u0117mis.<\/p>\n

Filmo \u201eA\u0161 esu up\u0117, up\u0117 yra a\u0161\u201c re\u017eisierius Petr Lom sako, kad tokia teisin\u0117 naujov\u0117 skatina vertybin\u012f poslink\u012f \u2013 padeda suvokti, kad vert\u0119 turi ne tik \u017emon\u0117s, bet ir visi kiti gyvi padarai. \u201eToks statusas leid\u017eia ekosistemai teisi\u0161kai gintis teisme ar paduoti ter\u0161\u0117jus \u012f teism\u0105, \u2013 sako Petr Lom. \u2013 \u012eprastai, pirmiausia reikia \u012frodyti, kad kas nors nukent\u0117jo, pavyzd\u017eiui, \u017emogus susirgo v\u0117\u017eiu nuo tar\u0161os poveikio. Su teisiniu statusu to daryti nebereikia.\u201c<\/p>\n

S\u0117kme pasibaigusi maori\u0173 kova u\u017e Vanganujaus up\u0119, prasid\u0117jusi dar XIX a., yra ilgiausiai truk\u0119s teisinis gin\u010das Naujojoje Zelandijoje. Ispanai, \u012fkv\u0117pti \u0161io pavyzd\u017eio, 2022 metais teisin\u012f asmens status\u0105 suteik\u0117 Mar Menor lag\u016bnai. Tai \u2013 pirmasis teisin\u0119 apsaug\u0105 gav\u0119s vandens telkinys Europoje.<\/p>\n

\u201eVietiniai \u012fstatymai ir \u012fvair\u016bs ribojimai nebuvo veiksmingi, tod\u0117l ispanai ie\u0161kojo nauj\u0173 teisini\u0173 sprendim\u0173, \u2013 sako P. Lom. \u2013 Po 2019-\u0173j\u0173 d\u0117l \u017eem\u0117s \u016bkio tr\u0105\u0161\u0173 sukeltos ekologin\u0117s katastrofos aktyvistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu surinko 640 000 para\u0161\u0173 ir pasiek\u0117, kad \u012fstatymas b\u016bt\u0173 priimtas. Jis \u012fsigaliojo tik \u0161iais metais. Kitais metais laukia pirmosios bylos, kuriose gamta bandys pati save ginti teisme.\u201c<\/p>\n

Teis\u0117s profesor\u0117 i\u0161 Ispanijos Teresa Vicente \u0161\u012f proces\u0105 vadina teisine evoliucija: anks\u010diau mes tur\u0117jome vergij\u0105, dar visai neseniai teisi\u0173 netur\u0117jo moterys, o dabar at\u0117jo laikas pripa\u017einti gamtos teises. \u0160iandien jau yra keturi \u0161imtai toki\u0173 atvej\u0173 pasaulyje. Dauguma j\u0173 \u2013 vietinio ar regioninio lygio, retai \u2013 nacionaliniai. Kaip teigia P. Lom, did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis yra visa tai \u012fgyvendinti: \u201eYra kapitalistini\u0173 interes\u0173, spaudimo, tod\u0117l net turint teisin\u012f status\u0105 \u012fgyvendinimas gali b\u016bti sud\u0117tingas. Tai n\u0117ra greitas pokytis\u201c.<\/p>\n

Ar Neries upei reik\u0117t\u0173 suteikti teisin\u012f asmens status\u0105?<\/strong><\/p>\n

Neris yra ypatinga tuo, kad tai \u2013 paskutin\u0117 nat\u016brali lygum\u0173 up\u0117 Europoje. \u017dvejybos entuziastai d\u0117l Neries \u012f Lietuv\u0105 vyksta i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 \u0161ali\u0173 \u2013 Did\u017eiosios Britanijos, Izraelio, Ispanijos, Pranc\u016bzijos, Lenkijos ir kt. VU CHGF Geografijos ir kra\u0161totvarkos katedros mokslininkas doc. dr. Laurynas Jukna sako, kad gamtos teisi\u0173 \u012ftvirtinimas praverst\u0173 ir Lietuvoje.<\/p>\n

\u201eVanganujaus up\u0117s pripa\u017einimas teisiniu subjektu yra didelis Naujosios Zelandijos pasiekimas. Vakar\u0173 Europoje did\u017eioji dalis gamtos i\u0161tekli\u0173 jau yra sunaikinta. Pastaraisiais metais gamtos apsauga ten yra stiprinama, europie\u010diai r\u016bpinasi jos atk\u016brimu. O pas mus \u2013 atvirk\u0161\u010diai. Nors turime dar nesugadint\u0105 gamt\u0105, bet nemokame ir, atrodo, net nesistengiame jos i\u0161saugoti. Nemuno vidurupis, deja, jau nuniokotas. Jame visai neseniai buvo atlikti gilinimo darbai \u2013 tokia \u017eala yra sunkiai atkuriama. Dar turime Ner\u012f, ta\u010diau j\u0105 Vidaus vandens keli\u0173 direkcija ir grupel\u0117 laivybos entuziast\u0173 nori paversti vandens keliu. Teisi\u0173 suteikimas ekosistemoms ir gamtos vertyb\u0117ms labai pad\u0117t\u0173 suvokti gamt\u0105 ne kaip i\u0161tekli\u0173, o kaip nedalom\u0105 \u017emogaus tapatyb\u0117s dal\u012f\u201c, \u2013 sako dr. Laurynas Jukna.<\/p>\n

Jam antrina asociacijos \u201eLietuvos \u017euvys\u201c vadovas Martynas Po\u010debutas: \u201eTeisinio asmens statuso suteikimas gamtos objektams mums tikrai nepakenkt\u0173. Gamtos apsauga Lietuvoje yra paskutin\u0117je vietoje, para\u0161t\u0117se. Yra per daug norin\u010di\u0173 savo siaurus interesus i\u0161kelti auk\u0161\u010diau gamtos\u201c.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 balsai negirdimi<\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je vyko Vidaus vandens keli\u0173 direkcijos ir verslinink\u0173 inicijuota diskusija apie laivybos projekt\u0105 Nerimi tarp Vilniaus ir Kauno. Neries regioninio parko grup\u0117s Lankytoj\u0173 centro administratorius Saulius Pupininkas pasakoja, kad met\u0173 prad\u017eioje i\u0161girsti prane\u0161imai apie tok\u012f sumanym\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 k\u0117l\u0117 juok\u0105.<\/p>\n

\u201eAtrod\u0117, kad negali to b\u016bti, nes tai \u2013 tiesiog nes\u0105mon\u0117. Bet kai girdime, kad laivybos iniciatoriai mitologinius up\u0117s akmenis vadina \u0161iuk\u0161l\u0117mis, kai \u0161ie klausimai svarstomi ministerijose ir savivaldyb\u0117se, pasidaro nebejuokinga. Man yra neramu\u201c, \u2013 sako S. Pupininkas.<\/p>\n

Prie\u0161 laivybos projekt\u0105 vieningu balsu pasisak\u0117 ichtiologai, geografai, klimatologai, hidrologai, biologai. Mokslininkai rekomendavo Susisiekimo ministerijai i\u0161braukti Ner\u012f ir Nemuno vidurup\u012f i\u0161 vandens keli\u0173 s\u0105ra\u0161o, bet ministras Eugenijus Sabutis rekomendacijas atmet\u0117.<\/p>\n

\u201eNors Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tiek Neries, tiek Nemuno gilinimo klausimais gana seniai paskelb\u0117 parlamentin\u0119 kontrol\u0119, praktikoje tai nesutrukdo vykdyti aplinkai \u017ealingos veiklos. Mane neramina ir tai, kad stipr\u0117ja gamtonaudin\u0119 pus\u0119 atstovaujan\u010di\u0173 lobist\u0173 balsai\u201c, \u2013 sako dr. L. Jukna.<\/p>\n

Ar pasiplaukiojimas laivu mums atstos i\u0161nykusias la\u0161i\u0161as?<\/strong><\/p>\n

Norint prad\u0117ti laivyb\u0105 up\u0117je, reikia j\u0105 gilinti, nukasti jos r\u0117vas \u2013 sekliausias vietas, trukdan\u010dias plaukti laivams. I\u0161kasus siaur\u0105 kanal\u0105 juo nat\u016braliai nukreipiama pagrindin\u0117 up\u0117s t\u0117km\u0117, sraunumos sunyksta, o buvusiose r\u0117vose, abipus i\u0161gilinto vagos farvaterio kanalo, susidaro seklios \u012flankos, kurios dumbl\u0117ja bei apauga augalais, b\u016bdingais stovin\u010dio, bal\u0117to vandens zonoms.<\/p>\n

Gilinant up\u0119 valomos up\u0117s r\u0117vos, akmenuotos atkarpos. T\u0105 padarius, pasikei\u010dia up\u0117s srov\u0117. \u201eSrov\u0117 pagreit\u0117ja, vanduo i\u0161 pakra\u0161\u010di\u0173 susirenka \u012f up\u0117s vidur\u012f \u2013 tai daro \u012ftak\u0105 ten gyvenan\u010dioms \u017euvims. Europos lygmeniu saugomos kurkli\u0173 bendrij\u0173 buvein\u0117s yra ypatingai svarbios \u017euv\u0173 jaunikliams \u2013 jie slepiasi \u0161iuose s\u0105\u017ealynuose, kurie \u017eelia tik upi\u0173 sraunumose. Jeigu giliname up\u0119, kei\u010diame srov\u0119, s\u0105lygos \u017euvims drasti\u0161kai prast\u0117ja. Analogi\u0161kai s\u0105lygos prast\u0117ja ir \u017euvimis mintantiems gyv\u016bnams: j\u016briniams ereliams, tul\u017eiams, taip pat \u016bdroms\u201c, \u2013 sako Neries regioninio parko atstovas S. Pupininkas.<\/p>\n

\u201eNebelikt\u0173 nam\u0173 biovairovei, tod\u0117l bio\u012fvairov\u0117 sunykt\u0173, \u2013 sako dr. L. Jukna. \u2013 R\u0117vos, kartu su mums \u0161iandien matomu \u0161alies pavir\u0161iumi, jo reljefu ir upi\u0173 tinklu yra paskutinio ledynme\u010dio ir \u010dia sl\u016bgsojusi\u0173 ledyn\u0173 palikimas. Tai yra labai jautrios sistemos, kurios sunaikintos neatsistatyt\u0173. Did\u017eiausi Lietuvos mokslo \u0161viesuliai \u2013 Vilniaus universitetas, Gamtos tyrim\u0173 centras, net Lietuvos moksl\u0173 akademija \u2013 pasisak\u0117 labai ai\u0161kiai, kad jei Nerimi bus prad\u0117ta vykdyti laivyba, up\u0117 bus sugadinta.\u201c<\/p>\n

Jau kelis de\u0161imtme\u010dius Lietuvoje vykdoma speciali \u012f\u017euvinimo programa. Neryje gyvena ir dirbtiniu b\u016bdu yra atk\u016brin\u0117jamos atlantin\u0117s la\u0161i\u0161os, taip pat a\u0161tria\u0161nipi\u0173 er\u0161ket\u0173 populiacija. \u201eLa\u0161i\u0161\u0173 populiacijos atk\u016brimui mes \u012fd\u0117jome labai daug pastang\u0173, \u2013 sako S. Pupininkas. \u2013 Neries sraunumose dabar veisiasi dvylika skirting\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Jeigu bandysime tas sraunumas keisti, nei\u0161vengiamai paveiksime \u017euv\u0173 bendrijas. \u0160iandien Neris yra ilgiausias la\u0161i\u0161\u0173 kelias visoje Europoje. Jeigu j\u0173 netektume, ar pasiplaukiojimas laivu mums tai atstot\u0173?\u201c<\/p>\n

Saugikliai neveikia \u2013 yra teisini\u0173 sprag\u0173<\/strong><\/p>\n

Visa Neris nuo Baltarusijos sienos iki Kauno Santakos yra \u012ftraukta \u012f Buveini\u0173 apsaugai svarbi\u0173 teritorij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Neris priklauso Europos S\u0105jungos saugom\u0173 teritorij\u0173 tinklui \u201eNatura 2000\u201c, kuris ateities kartoms saugo vertingiausias Europos gamtines buveines, augalus bei gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161is. \u012estodama \u012f Europos S\u0105jung\u0105 Lietuva prisi\u0117m\u0117 \u012fvairi\u0173 gamtosaugini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173: atkurti pa\u017eeistas vandens telkini\u0173 sistemas, pagerinti \u017euv\u0173 migracijos kelius, vandens telkini\u0173 b\u016bkl\u0119 ir t.t. Gamtos apsaugos mechanizm\u0173 yra pakankamai daug, bet jie ne visada suveikia.<\/p>\n

\u201eK\u016brybingai pasi\u017ei\u016br\u0117jus \u012f esamus gamtos saugiklius, galima rasti b\u016bd\u0173 juos apeiti, \u2013 sako dr. L. Jukna. \u2013 Pagal dabartines aplinkosaugines s\u0105lygas Vidaus vandens keli\u0173 direkcija yra radusi kelias teisines spragas. Viena j\u0173 \u2013 up\u0117s gilinim\u0105 \u012fvardinti \u201eup\u0117s valymu\u201c, o tai jiems padeda i\u0161vengti tam tikr\u0173 apsaugos proced\u016br\u0173. Taip pat naudojamasi argumentu, kad Neris jau nuo de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio vidurio \u201eant popieriaus\u201c buvo vandens keliu. Bet gi tas kelias niekada nebuvo \u012frengtas, jo tiesiog nebuvo.\u201c<\/p>\n

Norint prad\u0117ti tokius projektus, kaip laivybos kelio \u012frengimas ir vagos gilinimas, turi b\u016bti atliekami tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas. Ta\u010diau mokslininkai pastebi, kad neretai poveikio aplinkai vertinimai numato priemones tik \u017ealingos veiklos poveikio ma\u017einimui, bet ne tam, kad \u017ealos pirmiausia b\u016bt\u0173 i\u0161vengta.<\/p>\n

Kita sistemin\u0117 problema, anot dr. L. Juknos, yra ta, kad \u201eNatura 2000\u201c teritorijoje leid\u017eiama \u016bkin\u0117 veikla, o tai vienareik\u0161mi\u0161kai veda prie upi\u0173 sistem\u0173 degradacijos: \u201eNe\u012fmanoma up\u0117je vykdyti veiklos (tai rei\u0161kia \u2013 jos gilinti) nesu\u017ealojant ekosistem\u0173 ir negyvosios gamtos dalies. Deguonies re\u017eimas, vandens t\u0117km\u0117s pob\u016bdis ir greitis, up\u0117s vagos pob\u016bdis, sl\u0117nio konfig\u016bracija, kranto linijos konfig\u016bracija \u2013 visi \u0161ie dalykai yra pakei\u010diami, o tai atsiliepia gyvajai gamtai\u201c.<\/p>\n

Gr\u0117sm\u0117 Neriai i\u0161lieka reali<\/strong><\/p>\n

Neseniai Kauno savivaldyb\u0117s p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tilto statybai samdyta \u012fmon\u0117 \u201eAutokausta\u201c su ekskavatoriais \u012fva\u017eiavo \u012f Neries vag\u0105. \u201eJie kas\u0117 toje vietoje, kur Vidaus vandens keli\u0173 direkcija yra apsibr\u0117\u017e\u0119 ateityje vykdyti vandens kelio \u012frengimo darbus, \u2013 pasakoja dr. L. Jukna. \u2013 P\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tilto projekte atsirado vandens kelio projektas, nors tam leidim\u0173 n\u0117ra. Kauno savivaldyb\u0117s atstovai \u017eurnalistams tiesiai pasak\u0117, kad vandens gilinimo darb\u0173 nutraukti neplanuoja. Tai rei\u0161kia, kad Kaune \u201eNatura 2000\u201c saugoma buvein\u0117 su sraunumomis bus sunaikinta.\u201c
\nAsociacijos \u201eLietuvos \u017euvys\u201c vadovas Martynas Po\u010debutas teigia, kad tokia situacija rodo institucij\u0173 ne\u012fgalum\u0105 ir kai kuri\u0173 atsaking\u0173 \u017emoni\u0173 kompetencij\u0173 tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n

\u201eTai mane g\u0105sdina. Li\u016bdniausia, kad Ner\u012f saugoti reikia nuo valstybin\u0117s akcin\u0117s bendrov\u0117s, o ne nuo privataus kapitalo, \u2013 sako M. Po\u010debutas. \u2013 Privatus kapitalas savo pinig\u0173 tam niekada neskirt\u0173, nes laivybos projektas neatne\u0161 ekonomin\u0117s naudos. Esu \u012fsitikin\u0119s, kad tiek ministerijoje, tiek Aplinkos apsaugos departamente yra ger\u0173, id\u0117jini\u0173 \u017emoni\u0173, bet jie yra apriboti, j\u0173 veikimo laisv\u0117 \u2013 artima nuliui. Ten patek\u0119s negali daug padaryti.\u201c<\/p>\n

L. Jukna atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad Lietuva valstyb\u0117s lygmenyje nevykdo savo \u012fsipareigojim\u0173. \u201eMes pasira\u0161\u0117me gamtos atk\u016brimo reglament\u0105, vandens pagrind\u0173 direktyv\u0105 ir daug kit\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Neu\u017eilgo tur\u0117sime pasiekti nustatytus rodiklius ir u\u017e juos atsiskaityti, bet t\u0105 padaryti dabartiniame upi\u0173 gilinimo ir ekosistem\u0173 naikinimo kontekste vargu ar pavyks. Jei reglamentai ir direktyvos n\u0117ra vykdomi, \u012fprastai pradedamos pa\u017eeidim\u0173 proced\u016bros ir valstyb\u0117ms skiriamos milijonin\u0117s baudos. Lenkija gavo did\u017eiules baudas u\u017e kirtim\u0105 \u201eNatura 2000\u201c teritorijoje \u2013 Belove\u017eo girioje, Pranc\u016bzija \u2013 u\u017e oro kokyb\u0117s direktyv\u0173 nevykdym\u0105, Italija \u2013 u\u017e \u0161iuk\u0161li\u0173 reglamento nevykdym\u0105\u201c, \u2013 vardija mokslininkas.<\/p>\n

Ma\u017eiau kriminalistin\u0117s \u017einiasklaidos \u2013 daugiau \u0161vietimo<\/strong><\/p>\n

Dz\u016bkijos-Suvalkijos saugom\u0173 teritorij\u0173 Direkcijos direktorius Paulius \u010ceponas sako, kad aplinkosauginiai saugikliai Lietuvoje ne visada suveikia d\u0117l vyraujan\u010dio po\u017ei\u016brio.<\/p>\n

\u201eLietuvoje esame prat\u0119 gamt\u0105 vartoti, o ne j\u0105 saugoti. Up\u0119 matome kaip skirt\u0105 mums pasimaudyti, pa\u017evejoti, o ne kaip gyv\u0105 organizm\u0105. Trisde\u0161imt met\u0173 teritorij\u0173 saugojimo yra per trumpas laikas \u012fskiepyti naujas vertybes. Aplinkosauginis \u0161vietimas \u0161itoje vietoje yra labai svarbus\u201c, \u2013 sako P. \u010ceponas ir akcentuoja, kad \u010dia ne ma\u017eiau reik\u0161mingas ir \u017einiasklaidos vaidmuo.<\/p>\n

\u201eA\u0161 nor\u0117\u010diau matyti daugiau \u0161vie\u010diamosios, o ne kriminalistin\u0117s \u017eurnalistikos. Da\u017eniausiai apie gamt\u0105 matome tokias \u017einutes: nupjov\u0117 med\u012f, suniokojo gamtos objekt\u0105. D\u0117l to mums susidaro jausmas, kad aplinkosauga neveikia. Prevencini\u0173 \u017einu\u010di\u0173 i\u0161leid\u017eiame per ma\u017eai\u201c, \u2013 teigia P. \u010ceponas.<\/p>\n

Matyti save gamtos glob\u0117jais, o ne vartotojais<\/strong><\/p>\n

Maoriai, i\u0161 kuri\u0173 patirties \u0161iandien semiasi aplinkos saugotojai visame pasaulyje, turi posak\u012f, kad kiekvienas veiksmas turi b\u016bti suderintas su tavo tikr\u0105ja gyvenimo prasme. Jie mato save kaip gamtos glob\u0117jus ir pri\u017ei\u016br\u0117tojus. \u201eTai yra vertyb\u0117, kurios dabar labai reikia pasauliui, \u2013 sako filmo \u201eA\u0161 esu up\u0117, up\u0117 yra a\u0161\u201c re\u017eisierius P. Lom. \u2013 Gyvename kapitalistin\u0117je sistemoje, kur viskas yra prek\u0117, tod\u0117l tai pakeisti labai sud\u0117tinga.\u201c<\/p>\n

Neries regioninio parko atstovas Saulius Pupininkas teigia pastebintis, kad vaikai dabar tolsta nuo gamtos: \u201eIkimokyklinio am\u017eiaus ir pradini\u0173 klasi\u0173 vaikai bijo b\u016bti gamtoje. Miesto vaikai da\u017enai klausia, ar jie sugr\u012f\u0161 i\u0161 mi\u0161ko, ar ten j\u0173 neu\u017epuls, ar galima paliesti vanden\u012f. Man tai yra labai keista. M\u016bs\u0173 u\u017edavinys \u2013 siekti, kad \u017emon\u0117s neprarast\u0173 ry\u0161io su gamta ir tos saugomos teritorijos atrodyt\u0173, kaip nat\u016brali savastis.\u201c<\/p>\n

\u201eNegalime atskirti \u017emogaus nuo gamtos. Jeigu transformuojame ir reguliuojame upes, kinta m\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 ir aplinka, \u2013 sako dr. L. Jukna. \u2013 Mes naikiname savo namus. \u017dem\u0117 tai nei\u0161nyks \u2013 i\u0161nyks \u017emon\u0117s. O kai i\u0161nyks \u017emon\u0117s \u2013 susitvarkys gamta. Up\u0117s irgi atsistatys, bet tai \u012fvyks po artimiausio ledynme\u010dio, o galb\u016bt ir dar v\u0117liau.\u201c<\/p>\n

Film\u0105 \u201eA\u0161 esu up\u0117, up\u0117 yra a\u0161\u201c iki spalio 26 d. galima pamatyti virtualioje festivalio \u201eNepatogus kinas\u201c kino sal\u0117je<\/a>.<\/p>\n

Apie \u201eNepatogu\u0328 kina\u0328\u201c<\/strong><\/p>\n

\u201eNepatogus kinas\u201c \u2013 nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis \u017emogaus teisiu\u0328 dokumentiniu\u0328 filmu\u0328 festivalis, kuriame film\u0173 ir rengini\u0173 programa kuria erdve\u0328 skleistis \u017emogaus teisiu\u0328, politikos, socialine\u0307s atsakomybe\u0307s, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmu\u0328 k\u016br\u0117jais, herojais, \u017emogaus teisiu\u0328 aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindini\u0173 festivalio r\u0117m\u0117j\u0173 \u2013 Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldyb\u0117, ES programa \u201eK\u016brybi\u0161ka Europa\u201c MEDIA, U\u017esienio reikal\u0173 ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa \u201eLT AID\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kalb\u0117josi ir u\u017era\u0161\u0117 Monika Augustaityt\u0117-Mick\u016bnien\u0117 Neris \u2013 analog\u0173 neturinti paskutin\u0117 nat\u016brali lygum\u0173 up\u0117 Europoje, dar laikoma ilgiausiu la\u0161i\u0161\u0173 keliu m\u016bs\u0173 \u017eemyne. Pastaruoju metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je…","protected":false},"author":46,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8630","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8630","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/users\/46"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8630"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8630\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8633,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8630\/revisions\/8633"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8630"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8630"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8630"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}