Aplinkos tar\u0161os problemos sien\u0173 neturi. Tuo galime \u012fsitikinti steb\u0117dami vandenynais keliaujan\u010dias atliekas. Artimiausiais de\u0161imtme\u010diais jos virs mikroplastiku ir taps dirvo\u017eemio, vandens bei gyv\u0173 organizm\u0173 dalimi. Lietuvos Baltijos j\u016bros pakrant\u0117 taip pat nuklota j\u016bros i\u0161metamomis gamini\u0173 pakuot\u0117mis i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n
\u201ePrie planetos i\u0161saugojimo galime prisid\u0117ti kiekvienas. Kaip? Geriausi tvaraus gyvenimo mokytojai gal\u0117t\u0173 b\u016bti m\u016bs\u0173 seneliai. Jiems buvo \u012fprasta tausoti daiktus, sugedus ir sul\u016b\u017eus \u2013 taisyti ar pritaikyti antriniam panaudojimui. \u0160iandien, kai esame apsupti daikt\u0173 gausos, itin svarbu teisingai elgtis su atliekomis. Ir suprasti, kad viskas, k\u0105 patingime i\u0161r\u016b\u0161iuoti, keliauja \u012f bendr\u0105j\u012f s\u0105vartyn\u0105, kuriame atgula \u0161imtme\u010diams. Tuo tarpu i\u0161r\u016b\u0161iuotos atliekos taupo planetos i\u0161teklius ir atgimsta naujais gaminiais\u201c, \u2013 teigia Simona Rasal\u0117, \u201e\u017daliojo ta\u0161ko\u201c komunikacijos ir marketingo vadov\u0117.<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 dokumentini\u0173 film\u0173 festivalyje \u201eNepatogus kinas\u201c galima i\u0161vysti Steffeno Kroneso atliek\u0173 jud\u0117jimo tyrim\u0105 \u201e\u0160iaurin\u0117 Srov\u0117\u201c. Nor\u0117damas i\u0161siai\u0161kinti, ar Dresdene i\u0161mesta alaus skardin\u0117 pasiekia negyvenam\u0173 Arkties vandenyno sal\u0173 krantus, re\u017eisierius sukonstruoja pl\u016bdurus su GPS si\u0173stuvais ir paleid\u017eia juos plaukti upe. Film\u0105 pristato did\u017eiausia licencijuota pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 tvarkymo organizacija \u201e\u017daliasis ta\u0161kas\u201c.<\/p>\n
Kvie\u010diame skaityti pokalb\u012f su filmo \u201e\u0160iaurin\u0117 srov\u0117\u201c re\u017eisieriumi Steffenu Kronesu.<\/p>\n
Kod\u0117l jums pasirod\u0117 svarbu sukurti film\u0105 apie atliek\u0173 keliones planetos vandenimis?<\/strong><\/p>\n Kuo daugiau dom\u0117jausi ekosistemos problemomis, tuo dar\u0117si ai\u0161kiau, kad gamta \u2013 rimtame pavojuje. Nor\u0117josi ka\u017eko imtis. Arkties saloje atrasta voki\u0161ko alaus skardin\u0117 buvo tas ta\u0161kas, nuo kurio galiausiai atsispyriau. Supratau, kad tai gera istorija filmui, tod\u0117l nusprend\u017eiau i\u0161siai\u0161kinti, ar tikrai \u0161iuk\u0161l\u0117, i\u0161mesta \u012f Vokietijos up\u0119, gali nuplaukti iki Arkties.<\/p>\n Dauguma dokumentini\u0173 film\u0173 apie planetos problemas skirti tuo besidomin\u010diai auditorijai. O man buvo svarbu pasiekti \u017emones, kurie tokio filmo \u017ei\u016br\u0117ti nesirinkt\u0173. Dabar reikia kalb\u0117tis su tais, kurie n\u0117ra \u017dem\u0117s saugojimo entuziast\u0173 burbule. Jei tik \u017emon\u0117s \u017einot\u0173, kokia rimta yra situacija, jie taip lengvai nepasiduot\u0173 politik\u0173 \u012ftakai. Labai svarbu \u0161viesti, ruo\u0161ti visuomen\u0119. Gerai papasakota istorija turi didel\u0119 gali\u0105. Pa\u017ei\u016br\u0117j\u0119 film\u0105 skepti\u0161kesni\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emon\u0117s man sak\u0117 ne\u017einoj\u0119, jog situacija tokia bloga. Vadinasi, man pavyko.<\/p>\n Koks tai jausmas \u2013 negyvenamame planetos kampelyje atrasti \u0161iuk\u0161li\u0173 i\u0161 savo \u0161alies?<\/strong><\/p>\n I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo labai juokinga. \u012esivaizduokite, pirmas daiktas, kur\u012f vokietis randa nuvyk\u0119s \u012f tolim\u0105 sal\u0105, kurioje n\u0117ra \u017emoni\u0173, \u2013 voki\u0161ko alaus skardin\u0117. Vokietis ir alus yra tokia kli\u0161\u0117. \u0160is vaizdas \u012fstrigo mano s\u0105mon\u0117je. Gr\u012f\u017e\u0119s namo prad\u0117jau matyti \u0161iuk\u0161les visur, nors iki tol nepasteb\u0117davau. \u017dmon\u0117s \u2013 tokios b\u016btyb\u0117s, kurios aplink\u0105 mato selektyviai. Jei s\u0105moningai nekoncentruoji savo d\u0117mesio \u2013 gali daug ko nepasteb\u0117ti.<\/p>\n Nor\u0117damas i\u0161siai\u0161kinti, ar \u012f up\u0119 Dresdene \u012fmesta prek\u0117s pakuot\u0117 gali pasiekti Arkties vandenyn\u0105, sukonstravote pl\u016bdurus su GPS si\u0173stuvais. J\u0173 kelion\u0117 tapo filmo pagrindine siu\u017eetine linija. Ar kada buvo apnikusios abejon\u0117s d\u0117l \u0161io eksperimento s\u0117km\u0117s? Ar tur\u0117jote atsargin\u012f plan\u0105 savo filmui?<\/p>\n Visi m\u016bs\u0173 projekto finansiniai r\u0117m\u0117jai sak\u0117 t\u0105 pat\u012f: filmo id\u0117ja tikrai puiki, bet kas bus, jei pl\u016bdurai Arkties nepasieks? A\u0161 tur\u0117jau alternatyv\u0173 plan\u0105. Rinkau informacij\u0105, dom\u0117jausi tyrimais, tod\u0117l nepavykus eksperimentui gal\u0117jau vizualiai parodyti mokslinink\u0173 kurtus \u0161iuk\u0161li\u0173 jud\u0117jimo vandenyne modelius. Beje, mokslininkai GPS si\u0173stuvus paprastai talpina \u012f plastik\u0105, nes tai \u2013 patvariausia med\u017eiaga. Mes filme negal\u0117jome to daryti, nes \u017ei\u016brovams nat\u016braliai kilt\u0173 klausimas, kod\u0117l dar labiau ter\u0161iame upes. Reik\u0117jo ie\u0161koti draugi\u0161k\u0173 gamtai sprendim\u0173, o to kaina \u2013 ma\u017eesnis si\u0173stuv\u0173 atsparumas. Pl\u016bdurai da\u017enai skendo, up\u0117je dar\u0117me daugyb\u0119 bandym\u0173. Ne\u012ftik\u0117tina, kiek kart\u0173 mes susimov\u0117me! V\u0117liau prasid\u0117jo pandemija \u2013 tai buvo labai keistas laikas.<\/p>\n Filmuodamas dokumentin\u0119 juost\u0105 \u201e\u0160iaurin\u0117 srov\u0117\u201c aplank\u0117te \u012fvairius mokslininkus, j\u016br\u0173 biologus. Koks svarbus faktas apie planetos tar\u0161\u0105 jums atrodo visuomen\u0117je dar ma\u017eai \u017einomas?<\/strong><\/p>\n Mokslinink\u0173 tyrimai rodo, kad pagrindinis mikroplastiko vandenynuose \u0161altinis yra automobili\u0173 padangos. Besitrinan\u010di\u0173 \u012f asfalt\u0105 padang\u0173 dalel\u0117s nugula gatv\u0117se, patenka \u012f or\u0105 ir v\u0117jas jas ne\u0161a \u012f vandenyn\u0105. Padangas vairuotojams reikia keisti kas penkerius metus, automobiliai gaminami vis didesni, tod\u0117l did\u0117ja ir tar\u0161a. Visa tai lieka su mumis. \u0160ios dalel\u0117s gali sukelti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f, \u0161irdies sm\u016bg\u012f, demencij\u0105.<\/p>\n Kaip manote, ar m\u016bs\u0173 organizmas gali prisitaikyti gyventi su plastiku?<\/strong><\/p>\n Plastiko tar\u0161os esame veikiami kiekvien\u0105 dien\u0105, ypa\u010d jei gyvename miestuose. Negalime nuo to pab\u0117gti: mikroplastiko yra vandenyje, ore. Jo tiek daug, kad jis veikia visas mitybos grandin\u0117s dalis, gyviems organizmams sukelia u\u017edegimus. Nemanau, kad bus \u012fmanoma surinkti vis\u0105 mikroplastik\u0105. Plastiko dalel\u0117s su laiku taps vis ma\u017eesn\u0117s ir ma\u017eesn\u0117s \u2013 grei\u010diausiai taps dirvo\u017eemio dalimi. Manau, nerastume mokslininko, kuris kalb\u0117t\u0173 apie \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie plastiko. Geriausia, ko mes galime tik\u0117tis, tai, kad jis nepaveikt\u0173 m\u016bs\u0173 gen\u0173 ar k\u016bno. Bet daugiau \u017eini\u0173 apie tai tur\u0117sime atlik\u0119 ilgalaikius tyrimus, po koki\u0173 dvide\u0161imties met\u0173. Nanoplastiko poveik\u012f mokslas dar tik pradeda tirti. A\u0161 asmeni\u0161kai nemanau, jog mes prisitaikysime, nes viskas vyksta labai greitai, o evoliucija \u2013 itin l\u0117tas procesas.<\/p>\n Ar gaus\u0117jant \u017eini\u0173 baga\u017eui apie ekosistemos b\u016bkl\u0119, keit\u0117si j\u016bs\u0173 paties vartojimo \u012fpro\u010diai?<\/strong><\/p>\n Taip, i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012fpro\u010diai keit\u0117si gana radikaliai \u2013 nepirkau plastiko visai. V\u0117liau nusprend\u017eiau, kad ma\u017einsiu suvartojim\u0105 tiek, kiek man pavyksta, o jei nesigaus \u2013 nekaltinsiu sav\u0119s. Yra buv\u0119 atvej\u0173, kada iki v\u0117lyvo vakaro dirb\u0119s namuose staiga suprantu, jog dar nieko nevalgiau. Pasi\u017ei\u016briu \u012f \u0161aldytuv\u0105 \u2013 tu\u0161\u010dia, did\u017eiosios parduotuv\u0117s u\u017edarytos. Ir man reikia daryti sprendim\u0105: nevalgyti visai ar eiti \u012f \u0161alia nam\u0173 esan\u010di\u0105 parduotuv\u0119, kurioje visos prek\u0117s plastiko pakuot\u0117se. Vartotojui labai sunku nuo plastiko pab\u0117gti. Kad pavykt\u0173 \u2013 tai turi tapti gyvenimo tikslu. Bet ne visi turi galimyb\u0119 tam skirti tiek laiko, kiek a\u0161. \u017dmon\u0117s turi darbus. Viskas, ko jie nori dienos gale, tai gr\u012f\u017eti namo pas tris savo vaikus ir pails\u0117ti. Negali d\u0117l to j\u0173 kaltinti. Pagrindin\u0117 problema yra sistema, kurios \u017emon\u0117s negali i\u0161vengti. Keisti sistem\u0105 yra industrijos ir politik\u0173 atsakomyb\u0117.<\/p>\n 2017-aisiais metais JAV psicholog\u0173 asociacija pirm\u0105 kart\u0105 apibr\u0117\u017e\u0117 termin\u0105 \u201eekologinis nerimas\u201c. Ar jums teko patirti ekologinio nerimo simptomus?<\/strong><\/p>\n Taip, \u017einoma. Karts nuo karto mane toks nerimas apima. Nuo 2017-\u0173j\u0173 Vokietijoje, \u010dia, kur gyvenu, \u012fvyko jau keturios did\u017eiul\u0117s sausros. Buvo be galo kar\u0161ta, sausa, med\u017eiai mir\u0117 tiesiog kieme. \u0160iemet pirm\u0105 kart\u0105 mi\u0161k\u0173 gaisrai pasiek\u0117 miestus \u2013 d\u0117l d\u016bm\u0173 kelias dienas tur\u0117jome likti namuose u\u017edarais langais. Dabar visur pastebiu plastik\u0105, cigare\u010di\u0173 nuor\u016bkas. Tai varo i\u0161 proto, nes \u017einau, jog veikia ne tik mus, bet ir kit\u0105 pasaulio pus\u0119 \u2013 vis\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>\n A\u010di\u016b u\u017e pokalb\u012f.<\/strong><\/p>\n Kalb\u0117josi ir u\u017era\u0161\u0117 Monika Augustaityt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Aplinkos tar\u0161os problemos sien\u0173 neturi. Tuo galime \u012fsitikinti steb\u0117dami vandenynais keliaujan\u010dias atliekas. Artimiausiais de\u0161imtme\u010diais jos virs mikroplastiku ir taps dirvo\u017eemio, vandens bei gyv\u0173 organizm\u0173 dalimi….","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-2504","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2504","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2504"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2504\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2507,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2504\/revisions\/2507"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2504"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2504"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2504"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}