{"id":10325,"date":"2026-10-08T17:14:13","date_gmt":"2026-10-08T14:14:13","guid":{"rendered":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/?p=10325"},"modified":"2026-10-08T17:14:13","modified_gmt":"2026-10-08T14:14:13","slug":"dezinformacija-tyrusi-profesore-ar-imanoma-pakeisti-propagandos-paveiktu-zmoniu-nuomone","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/dezinformacija-tyrusi-profesore-ar-imanoma-pakeisti-propagandos-paveiktu-zmoniu-nuomone\/","title":{"rendered":"Dezinformacij\u0105 tyrusi profesor\u0117: ar \u012fmanoma pakeisti propagandos paveikt\u0173 \u017emoni\u0173 nuomon\u0119?"},"content":{"rendered":"

Ar \u012fmanomas racionalus dialogas su \u017emon\u0117mis, met\u0173 metais vartojan\u010diais Rusijos propagand\u0105 ir keis\u010diausias s\u0105mokslo teorijas? Tok\u012f klausim\u0105 kelia dokumentini\u0173 film\u0173 festivalio \u201eNepatogus kinas\u201c programoje rodomas filmas \u201eDid\u017eioji patriot\u0173 kelion\u0117\u201c. \u010cek\u0173 re\u017eisierius Robin Kvapil imasi netik\u0117tos avanti\u016bros. Tris Putino gerb\u0117jus, \u012fsitikinusius, kad karas Ukrainoje \u2013 apgaul\u0117, kartu su filmavimo komanda jis ve\u017ea iki bombarduojamo Charkivo. Filmo herojai kelion\u0117je akis \u012f ak\u012f susiduria su asmeniniams \u012fsitikinimams prie\u0161taraujan\u010dia realybe.<\/strong><\/p>\n

Tyrim\u0105 apie dezinformacij\u0105 atlikusi VU FsF socialin\u0117s politikos profesor\u0117 Daiva Sku\u010dien\u0117 sako, kad tokiais atvejais viskas, k\u0105 galime padaryti \u2013 parodyti, kad realyb\u0117 gali b\u016bti kitokia. Bet \u010dia nevalia pamir\u0161ti \u017emogi\u0161kos pagarbos. Pa\u0161nekov\u0119 kalbina Monika Augustaityt\u0117-Mick\u016bnien\u0117.<\/p>\n

Prad\u0117ti nor\u0117\u010diau nuo asmeni\u0161kesnio klausimo: ar j\u016bs\u0173 artimoje aplinkoje yra \u017emoni\u0173, kurie tiki s\u0105mokslo teorijomis, dezinformacija ir palaiko radikalias politines j\u0117gas? Jei taip, ar diskutuojate su jais?<\/strong><\/p>\n

Taip ir tikrai tenka apie tai kalb\u0117tis. Pastebiu toki\u0105 tendencij\u0105: t\u0105 akimirk\u0105 atrodo, kad tavo argumentai \u012ftikina, ta\u010diau kit\u0105 kart\u0105 susitikus visk\u0105 tenka prad\u0117ti i\u0161 naujo. Diskutuoju, stengiuosi kantriai paai\u0161kinti, bet tai \u2013 viskas, k\u0105 galiu padaryti. Svarbiausia bent trumpam pas\u0117ti abejon\u0119, parodyti, kad realyb\u0117 gali b\u016bti kitokia. Nesiekiu \u017emogaus peraukl\u0117ti \u2013 \u010dia b\u016btina pagarba. Kiek jis paj\u0117gus priimti, tiek.<\/p>\n

Filmo \u201eDid\u017eioji patriot\u0173 kelion\u0117\u201c re\u017eisierius sak\u0117: \u201eSupratau, kad pasikeisti turiu a\u0161 pats. Bandymas visus suprasti ir bet kokia kaina susitarti gali tapti did\u017eiausiu m\u016bs\u0173 silpnumo \u0161altiniu\u201c. Ar tikite, kad \u012fmanoma pakeisti nuomon\u0119 \u017emoni\u0173, kurie met\u0173 metus vartoja rusi\u0161k\u0105 propagand\u0105?<\/strong><\/p>\n

Esu \u012fsitikinusi, kad bandyti privaloma bet kokiu atveju. Tai kova u\u017e visuomen\u0117s atsparum\u0105, o kartu ir esminis m\u016bs\u0173 nacionalinio saugumo elementas. Propaganda ir dezinformacija visuomet nutaikoma \u012f pa\u017eeid\u017eiamiausias vietas: ten, kur \u017emogui skauda, kur jis piktas, nusivyl\u0119s ar netek\u0119s vilties. \u0160ie naratyvai susipina su asmenine savijauta, tod\u0117l melu patik\u0117ti tampa nepalyginamai lengviau nei racionaliais argumentais. Kai \u012fsijungia emocijos, protas atsitraukia.<\/p>\n

Dezinformacija gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje tampa mirtinai pavojinga. Vykdant bendr\u0105 projekt\u0105 su Ukraina, viena koleg\u0117 ukrainiet\u0117 tiesiai pasak\u0117: \u201ePas mus daug i\u0161davik\u0173\u201c. Tai \u2013 neatsparios visuomen\u0117s pasekm\u0117, kuri karo metu virsta egzistenciniu pavojumi. Ta\u010diau \u0161i kova vyksta ir taikos metu. Tai nuolatinis darbas d\u0117l pilie\u010di\u0173 pasitik\u0117jimo savo valstybe.<\/p>\n

2024 metais kartu su kolegomis atlikote mokslin\u012f tyrim\u0105, kurio metu nustat\u0117te socialiai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173 atsparum\u0105 dezinformacijai lemian\u010dius veiksnius. K\u0105 jis atskleid\u0117?<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 atlikti pusiau strukt\u016bruoti interviu skirtingose Lietuvos savivaldyb\u0117se i\u0161ry\u0161kino ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105: pajamos ir i\u0161silavinimas daro tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 tam, kaip vertinami teiginiai, atspindintys Rusijos dezinformacijos naratyvus. Kuo \u017eemesnis i\u0161silavinimas ir ma\u017eesn\u0117s pajamos, tuo labiau jais tikima. \u0160iose grup\u0117se pasitik\u0117jimas valstybe ir jos tarnybomis taip pat yra nepalyginamai ma\u017eesnis.<\/p>\n

Kalbantis su \u017emon\u0117mis paai\u0161k\u0117jo, kad jie jau\u010diasi apleisti ir nesuprasti vald\u017eios, kadangi j\u0173 skurdo ir pajam\u0173 problemos nesprend\u017eiamos de\u0161imtme\u010diais. Viename interviu net nuskamb\u0117jo fraz\u0117: \u201eLietuvos prezidentas labiau r\u016bpinasi Ukrainos reikalais nei m\u016bs\u0173\u201c. Prie\u0161i\u0161koms j\u0117goms tokios nuotaikos yra itin patogios. Jomis manipuliuojama situacij\u0105 paa\u0161trinant ir skatinant prie\u0161intis nacionalinei politikai: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, padedama kitiems, o j\u016bs patys skurstate\u201c. Vis d\u0117lto, labiausiai man \u012fstrigo pasakymas: \u201eMums tr\u016bksta elementarios pagarbos kaip \u017emon\u0117ms\u201c.<\/p>\n

I\u0161 kur kyla \u0161is nepagarbos jausmas?<\/strong><\/p>\n

Vis\u0173 pirma \u2013 i\u0161 vald\u017eios. Socialin\u0117je politikoje i\u0161skiriami trys gerov\u0117s rams\u010diai: darbo rinka, \u0161eima ir valstyb\u0117. \u017dmon\u0117ms, netekusiems pajam\u0173 d\u0117l bedarbyst\u0117s, ligos, negalios ar pensinio am\u017eiaus, darbo rinkos ramstis i\u0161nyksta. \u0160eimos finansinio u\u017enugario da\u017enas taip pat neturi. O dar jei nutr\u016bksta socialiniai ry\u0161iai, apima jausmas, kad nebesi visavertis bendruomen\u0117s narys. \u0160i atskirtis skurdo atvejais pasirei\u0161kia itin skaud\u017eiai. Lieka vienintel\u0117 atrama \u2013 valstyb\u0117.<\/p>\n

Ta\u010diau kai valstyb\u0117s pagalba ar teisiniai mechanizmai vis tiek \u012fstumia \u017emog\u0173 \u012f situacij\u0105, kai ne\u012fmanoma sudurti galo su galu, ji tampa tarsi pamote. Ilgainiui tai pakerta pasitik\u0117jim\u0105 visuomen\u0117s sutartimi ir sukelia gil\u0173 nusivylim\u0105. Vienas pagrindini\u0173 Rusijos naratyv\u0173 \u2013 demonstruoti \u201eteisuolio\u201c pozicij\u0105, teigiant, kad jie \u017eino, kaip viskas turi veikti \u201eteisingai\u201c. \u017dmon\u0117ms, i\u0161siilgusiems tvirtos rankos, kuri ateit\u0173 ir i\u0161spr\u0119st\u0173 j\u0173 problemas, \u0161is pasakojimas atrodo patrauklus.<\/p>\n

Kokie veiksniai lemia nepasitik\u0117jim\u0105 tradicine \u017einiasklaida?<\/strong><\/p>\n

Tyrimas atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 fakt\u0105: dalis \u017emoni\u0173 oficialios \u017einiasklaidos papras\u010diausiai nesupranta. Jie sako: \u201eNesuprantu turinio\u201c. Kai turinys atrodo pernelyg sud\u0117tingas ar tolimas, nat\u016braliai atsigr\u0119\u017eiama \u012f \u0161altinius, kurie atliepia kasdien\u012f pykt\u012f, nuoskaudas bei nusivylim\u0105 vald\u017eia. \u017diniasklaidos kalba tur\u0117t\u0173 b\u016bti prieinamesn\u0117 ir paprastesn\u0117.<\/p>\n

Tuo tarpu alternatyv\u016bs, nesisteminiai \u0161altiniai veikia tiesiogiai per emocijas. Tyrin\u0117dami \u0161iuos kanalus pasteb\u0117jome manipuliacijas autoritetais: pacituojamas koks nors mokslininkas, taip suteikiant melui svorio. Ma\u010diau net savo koleg\u0173 pasisakymus, i\u0161trauktus i\u0161 konteksto \u2013 teisingos mintys buvo pritaikytos visi\u0161kai prie\u0161ingai \u017einiai kurti. Labai sud\u0117tinga ka\u017ek\u0105 drausti neper\u017eengiant demokratijos rib\u0173 \u2013 juk visi turi teis\u0119 kalb\u0117ti. Ta\u010diau kai manipuliacijos pasiekia \u017emones, stokojan\u010dius medij\u0173 ra\u0161tingumo ar \u012fpro\u010dio tikrinti faktus, prarandama dalis visuomen\u0117s, kuri kritiniu momentu gali tapti ginklu i\u0161 vidaus.<\/p>\n

Vidurio ir Ryt\u0173 Europai apskritai b\u016bdingas istorinis nepasitik\u0117jimas vald\u017eia \u2013 tai sovietme\u010dio paveldas. Mums buvo svarbu i\u0161siai\u0161kinti: kiek \u010dia veikia \u0161i istorin\u0117 inercija, o kiek \u2013 reali dabartin\u0117 socialin\u0117 atskirtis. Atskirti nelengva, nes tarp pritarian\u010di\u0173j\u0173 Rusijos dezinformacijai buvo ir vidutines pajamas gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173. Tai rodo bendr\u0105 regionin\u012f fon\u0105. Tiesa, jaunoji karta, kuri nepatyr\u0117 laikotarpio, kai vald\u017eia gyveno sau, o \u017emon\u0117s \u2013 sau, \u012f institucijas ir demokratij\u0105 \u017ei\u016bri visi\u0161kai kitaip. Galiausiai tyrimo i\u0161vados atveda prie nei\u0161vengiamos tiesos: mums ir toliau reikia dirbti su sovietine nostalgija.<\/p>\n

O kiek prie dezinformacijos suve\u0161\u0117jimo prisid\u0117jo COVID-19 pandemija?<\/strong><\/p>\n

Ji padar\u0117 tiesiogin\u012f poveik\u012f. \u012e klausimus, susijusius su sveikata ar gyvybe, \u017emon\u0117s reaguoja nepalyginamai jautriau. S\u0105mokslo naratyvai s\u0117jo abejones ir dar labiau gilino istorin\u012f nepasitik\u0117jim\u0105 institucijomis. Netrukus prasid\u0117jusi plataus masto Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 \u0161ias \u012ftampas sujung\u0117 \u012f vientis\u0105, iki \u0161iol tebesit\u0119siant\u012f informacin\u012f spaudim\u0105.<\/p>\n

J\u016bs\u0173 atlikto tyrimo tikslas buvo pateikti rekomendacijas institucijoms d\u0117l visuomen\u0117s atsparumo hibridin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms politikos \u012fgyvendinimo. Kokiomis priemon\u0117mis reik\u0117t\u0173 stiprinti m\u016bs\u0173 atsparum\u0105?<\/strong><\/p>\n

Socialiai pa\u017eeid\u017eiamiems asmenims b\u016btinas kryptingas d\u0117mesys. Informacija juos turi pasiekti nat\u016bralioje j\u0173 aplinkoje, o kalb\u0117tis reikia kantriai ir suprantamai. Pavyzd\u017eiui, darbo netek\u0119 asmenys didel\u0119 dal\u012f laiko praleid\u017eia socialiniuose tinkluose \u2013 jiems reikalingas trumpas, vizualus, faktus ai\u0161kinantis turinys. Tuo tarpu vyresnio am\u017eiaus respondentai parei\u0161k\u0117, kad fakt\u0173 tikrinimo mokymai j\u0173 nedomina. B\u016btina \u012f tai atsi\u017evelgti ir nepir\u0161ti nepatraukli\u0173 format\u0173. Reikia eiti ten, kur \u0161ie \u017emon\u0117s lankosi kasdien: \u012f bibliotekas, bendruomeni\u0173 centrus, senjor\u0173 klubus ar net maisto dalijimo punktus. Pa\u017evelkime \u012f skai\u010dius: senjorai sudaro penktadal\u012f m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s.<\/p>\n

\u017dmon\u0117s su negalia m\u016bs\u0173 tyrime taip pat ry\u0161kiai i\u0161siskyr\u0117 kra\u0161tutiniais, nusivylimo kupinais atsakymais \u2013 j\u0173 socialin\u0117 atskirtis mil\u017eini\u0161ka. Prid\u0117kime bedarbius ir pamatysime, kad kalbame apie beveik du penktadalius \u0161alies gyventoj\u0173. O kur dar tie, kurie u\u017edirba vidutini\u0161kai, ta\u010diau vos suduria gal\u0105 su galu. Tai did\u017eiul\u0117 visuomen\u0117s dalis, d\u0117l kurios verta stengtis. D\u017eiugu, kad m\u016bs\u0173 tyrimo i\u0161vados atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n

Dalis visuomen\u0117s jau nebepasitiki elementariomis mokslin\u0117mis tiesomis. Kaip tokiame kontekste \u0161iandien matote akademin\u0117s bendruomen\u0117s ir savo pa\u010dios vaidmen\u012f?<\/strong><\/p>\n

Mes klaus\u0117me \u017emoni\u0173, ar jiems reikia mokslinink\u0173 paai\u0161kinim\u0173, ir jie atsak\u0117, kad reikia. Tod\u0117l viena mano rekomendacij\u0173 \u2013 mokslo bendruomen\u0117 privalo dr\u0105siau eiti \u012f vie\u0161um\u0105 ir kalb\u0117ti suprantama kalba. Pasitik\u0117jimas prezidento institucija i\u0161lieka didelis, tod\u0117l lyderyst\u0117 \u010dia irgi yra b\u016btina. Nors politik\u0173 reitingai ir svyruoja, reikia prisiimti atsakomyb\u0119 ir kriziniais momentais i\u0161eiti bei kalb\u0117ti.<\/p>\n

A\u0161 pati savo srityje da\u017enai susiduriu su situacija, kai mokslinink\u0173 tyrimai nugula ministerij\u0173 stal\u010diuose. Reikia suprasti, kad ekspert\u0173 si\u016blymus politikai neretai priima tada, kai jiems jie atrodo palank\u016bs, o kai nepatog\u016bs \u2013 tyrimai gali b\u016bti nustumiami \u012f \u0161al\u012f. Ta\u010diau tai neatima noro dalintis tiesa. Kitaip negalima, kai tyrimo duomenys rodo faktus. \u012e juos galima gilintis arba galima juos ignoruoti, ta\u010diau mes privalome kalb\u0117ti toliau.<\/p>\n

Spalio 9 ir 10 d. filmo \u201eDid\u017eioji patriot\u0173 kelion\u0117\u201c seansuose Kaune ir Vilniuje lankysis re\u017eisierius Robin Kvapil. Festivalis \u201eNepatogus kinas\u201c iki spalio 25 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Panev\u0117\u017eio, Klaip\u0117dos, Alytaus kino teatruose, \u0161imtuose bibliotek\u0173 ir internete.<\/em><\/p>\n

Apie \u201eNepatogu\u0328 kina\u0328\u201c <\/strong><\/p>\n

\u201eNepatogus kinas\u201c \u2013 nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis \u017emogaus teisiu\u0328 dokumentiniu\u0328 filmu\u0328 festivalis, kuriame film\u0173 ir rengini\u0173 programa kuria erdve\u0328 skleistis \u017emogaus teisiu\u0328, politikos, socialine\u0307s atsakomybe\u0307s, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmu\u0328 k\u016br\u0117jais, herojais, \u017emogaus teisiu\u0328 aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindini\u0173 festivalio r\u0117m\u0117j\u0173 \u2013 Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldyb\u0117, ES programa \u201eK\u016brybi\u0161ka Europa\u201c MEDIA, U\u017esienio reikal\u0173 ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa \u201eLT Partnerships\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ar \u012fmanomas racionalus dialogas su \u017emon\u0117mis, met\u0173 metais vartojan\u010diais Rusijos propagand\u0105 ir keis\u010diausias s\u0105mokslo teorijas? Tok\u012f klausim\u0105 kelia dokumentini\u0173 film\u0173 festivalio \u201eNepatogus kinas\u201c programoje rodomas…","protected":false},"author":46,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-10325","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10325","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/users\/46"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10325"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10325\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10328,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10325\/revisions\/10328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nepatoguskinas.lt\/2026\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}