2026 | spalio 5–25 d.
Filmas „Eilinių nusikaltimų anatomija” parodo, kaip neapykanta, patyčios ir priekabiavimas internete persikelia už ekrano ribų ir palieka gilias žaizdas kasdieniame gyvenime. Su kibernetiniu smurtu neretai susiduria moterys, kurios kalba viešai. Politikės, žurnalistės, aktyvistės dažniausiai tampa pirmuoju taikiniu, kai jų žodis pasiekia platesnę auditoriją.
Šių metų kovą Europos Parlamente skambėjo moterų liudijimai apie neapykantą, grasinimus ir seksualizuotą turinį internete: net 98 proc. „deepfake” vaizdo įrašų yra pornografinio pobūdžio, ir 99 proc. juose vaizduojamos moterys. 43 proc. europiečių vis dar mano, kad moteris pati kalta, jei be jos sutikimo paviešinamos intymios nuotraukos.
Bet kai pranešama apie priekabiavimą ar neteisėtą turinį, kas iš tikrųjų reaguoja ir kas – nutyla? Po filmo „Eilinių nusikaltimų anatomija“ kalbėsimės apie dvi šios problemos puses: kaip skaitmeninis smurtas naudojamas nutildyti moteris viešojoje erdvėje – kas nutinka demokratijai, kai dėl grėsmių jos pasitraukia iš politikos, žurnalistikos, viešo diskurso – ir kokio atsako gali tikėtis iš platformų, teisėsaugos institucijų ir visuomenės.
Diskusijoje dalyvaus Moterų informacijos centro ekspertė Ieva Šaduikė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Rusnė Kirtiklytė ir Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro vyriausioji tyrėja Laura Zaleskienė. Diskusiją moderuos LRT.lt žurnalistė Domantė Platūkytė.