2026 | spalio 5–25 d.
Prancūzija, Belgija, Izraelis, Palestina | 2011 | 90 min. | N-13
Kai okupantai sudaužo vieną kamerą, į rankas jis paima kitą. Asmeniškas ūkininko dienoraštis, tapęs vienu svarbiausių Palestinos okupacijos liudijimų kino istorijoje.
2005 m. palestiniečių ūkininkas Emadas Burnatas įsigyja pirmąją vaizdo kamerą, norėdamas įamžinti savo jauniausio sūnaus gimimą. Tuo pat metu ginkluoti Izraelio kareiviai tęsia Palestinos žemių okupaciją, o jose neteisėtai steigiasi izraeliečių kolonijos. Palestiniečiai yra pasiryžę priešintis be smurto, tačiau Izraeliui toliau griaunant jų namus ir jų žemėse statant betoninę sieną, kaimo gyventojų protestai vis stiprėja. Emadas nukreipia kamerą į okupantus. Jiems sudaužius vieną kamerą, jis į rankas paima kitą. Penkeri metai, penkios sudaužytos kameros ir vienas svarbiausių Palestinos okupacijos liudijimų kine.
Spalio 17 d. seansą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus erdvėje „Muzeoteka“ pristatys žmogaus teisių aktyvistė, visuomenininkė Goda Jurevičiūtė.
IDFA 2011 – Audience Award, Special Jury Mention
Sundance Film Festival 2012 — World Cinema Documentary Directing Award
International Emmy Awards 2013 — Best Documentary
Oscar Academy Awards 2013 — Nominated for Best Documentary Feature
Jerusalem Film Festival 2012 — Best Feature Documentary
Sheffield DocFest 2012 — Audience Award
Cinéma du Réel 2012 — Louis Marcorelles Award