PREMJERA Sutikau žmogų + Q&A su Gaile Garnelyte, Artūru Morozovu ir Akvile Žilionyte-Khan

Nacionalinė filmo „Sutikau žmogų“ (rež. Gailė Garnelytė) premjera įvyks festivalio „Nepatogus kinas“ metu.

Daugiau nei dešimtmetį Artūras Morozovas fotografuoja žmones, atsidūrusius pažeidžiamose situacijose – patyrusius Rusijos okupaciją ir jos pasekmes, nukentėjusius nuo karo Ukrainoje, išgyvenančius socialinę atskirtį Lietuvoje. Artūras tyrinėja socialines problemas, kurios vis dar jaučiamos kaip sovietų okupacijos padarinys.

Filme sutinkame negalią turinčią trijų vaikų mamą Ritą, kurios vyras nusižudė; Danutę, kuri gyvena viena, mažame namuke miške; rusų žiauriai nužudytus karius Lisą ir Jašką; Ivaną, kurio namus ką tik sunaikino bomba. Nepaisant Artūro noro išlikti nešališku ir objektyviu, tarp fotografo ir jo personažų užsimezga glaudus ryšys. Filmas nejučiomis tampa liudijimu apie žmogiškojo ryšio ir vilties stebuklą.

Premjeriniai seansai įvyks spalio 9 d. kino centre „Skalvija“, spalio 11 d. Kauno Ąžuolyno bibliotekoje (nemokamai) ir spalio 19 d. Šiaulių fotografijos muziejuje (su laisvos kainos bilietu, susitikime dalyvaus tik G. Garnelytė ir A. Morozovas).

Režisierė Gailė Garnelytė baigė kino dramaturgijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji yra įvairių trumpametražių filmų, TV laidų ir serialų scenaristė, dokumentinių filmų, įskaitant IDFA apdovanotą geriausią studentišką filmą, scenarijų konsultantė. Veda scenarijaus rašymo dirbtuves ir mentoriauja jauniems kūrėjams. Pirmasis Gailės režisuotas trumpametražis dokumentinis filmas buvo parodytas daugiau nei 30-yje festivalių ir pelnė du apdovanojimus kaip geriausias trumpametražis dokumentinis filmas. Neseniai ji baigė savo debiutinį ilgametražį dokumentinį filmą „Sutikau žmogų“.

Artūras Morozovas yra Lietuvos dokumentinės fotografijos kūrėjas, Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, nagrinėjo jautrias socialinias temas: dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje, Palestinoje, fiksavo suaktyvėjusią pabėgėlių iš Sirijos ir kitų arabų šalių migraciją į Europą. Nors A. Morozovo kilmė fotografijoje ateina iš žiniasklaidos lauko, kūrėjas atstovauja Lietuvos humanistinės fotografijų tradiciją, fiksuoja gyvenimą Lietuvoje, kurio epicentre – žmogus savo kasdienoje.

Akvilė Žilionytė-Khan – kūrybinė prodiuserė, kino industrijoje dirbanti nuo 2014 m. Ji baigė lietuvių filologijos ir kino režisūros studijas. 2017 m. įkūrė studiją „Artišokai“, aktyviai prodiusuojančią šiuolaikinio meno projektus bei filmus. Akvilė yra prodiusavusi daugiau nei dešimt trumpametražių filmų, rodytų Jihlavos IDFF, Dramos trumpametražių filmų festivalyje, Hamburgo trumpametražių filmų festivalyje, Vilniaus kino festivalyje ir kituose. Ji yra EURODOC (2015) ir ESODOC (2020) programų alumna, nuolat tobulinanti savo žinias tarptautiniuose mokymuose. Šiuo metu vysto tris ilgametražius filmus.