2026 | spalio 6–25 d.
Didžiulis psichikos sveikatos srityje dirbančių mokslininkų dėmesys pastaruoju metu skiriamas vadinamoms „ekologinėms“ arba su klimato krize susijusioms emocijoms. Tyrimai rodo, kad reikšminga visuomenių dalis įvairiose pasaulio šalyse jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį, kaltę ir įvairias kitas emocijas, kurios kyla kaip atsakas į neigiamus žmogaus veiklos sukeltus pokyčius aplinkoje. Tyrimų rezultatai taip pat atskleidžia, kad tam tikros žmonių grupės gali patirti stipresnes „ekologines emocijas“, tarp jų – aplinkosaugos ir klimato krizės srityse veikiantys mokslininkai, ekspertai, aktyvistai.
Pokalbio po filmo „Klimato terapija” (rež. Nathan Grossman) metu savo mintimis ir patirtimis dalinsis Lietuvoje su klimato krizės klausimais dirbantys mokslininkai. Jie kalbėsis apie emocijų vaidmenį kasdieniame savo darbe ir kas jiems patiems padeda susidoroti su nuolatiniu neigiamu informaciniu fonu, dirbant tokioje srityje.
Pokalbyje dalyvaus: klimatologas, Vilniaus universiteto geomokslų instituto docentas Justas Kažys, klimatologas, Vilniaus universiteto geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys ir Vilniaus universiteto geomokslų instituto lektorė, klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.
Pokalbį moderuos aplinkos psichologijos mokslininkė ir lektorė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute Dovilė Šorytė. Šiuo metu kaip podoktorantūros tyrėja stažuojasi Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijoje. Jos mokslinio domėjimosi laukas apima psichologinius klimato krizės padarinius, „ekologinio nerimo“ ir aplinką tausojančio elgesio sąsajas, taip pat gamtinės aplinkos reikšmę psichikos sveikatai ir gerovei.
Rėmėjai:
