Nepatogus kinas 2025 – Konkursinės programos

Šiemet pagrindinis prizas atitenka!.. net trims geriausiems festivalio konkursinių programų filmams, kuriuos renka tarptautinė žiuri. Ją sudaro kino industrijos profesionalai ir kino bendruomenės nariai, kultūros veikėjai ir savo sričių specialistai.

Kiekviena(-s) jų žiuri suteikia unikalią perspektyvą ir patirties spektrą. Siūlyti konkrečius žiuri narius kasmet patikim tų metų festivalio programų sudarytojams ir festivalio direktoriui.

18-ojo festivalio naujovė – trys konkursai, skirti atrasti jaunus, pirmą arba antrą filmą sukūrusių režisierių darbus, išsiskiriančius novatoriška vizualine raiška, reflektuoti taršos ir tvarumo problemas bei atskleisti nutylėtas tiesas ir nerti giliau nei paviršius pokyčio link.

Atradimų konkursinė programa skirta kino režisieriams, sukūrusiems pirmąjį arba antrąjį ilgametražį filmą. Programa sudaryta atsižvelgiant į meninę filmų vertę, žmogaus teises liečiančių temų atskleidimą, kūrėjų profesionalumą bei lyčių pusiausvyrą. Konkursinės programos filmai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti apie svarbiausias šių dienų realijas.

Simon Mozgovyi

Ukrainos kino režisierius ir kino montažo specialistas bei Ukrainos nacionalinės kino kūrėjų sąjungos narys. Jo debiutinis dokumentinis filmas The Winter Garden’s Tale (2018) buvo pristatytas Ji.hlava tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, vėliau rodytas DOK Leipcige ir pelnė Geriausio Ukrainos filmo apdovanojimą tarptautiniame žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje Docudays UA. Jo filmografijoje taip pat yra dokumentiniai filmai Salt from Bonneville (2021), Orpheus Is Standing On The Bank Of The Styx (trumpametražis, 2022) ir Militantropos (2025).

Romas Zabarauskas

Ryškus Baltijos kino balsas, kurio filmai sudėtingus politinius kontekstus atskleidžia intymiais, ironiškais ir įtraukiančiais pasakojimais. Režisierius 2012 m. baigė kino bakalauro studijas Saint-Denis universitete Paryžiuje, vienerius metus studijavo mainų programoje Hunter koledže Niujorke. 2016 m. įgijo kūrybos komunikacijos magistro laipsnį KSU Vilniuje. Nuo 2025 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinėje kino mokykloje studijuoja kino doktorantūrą. Šiuo metu Lietuvos kino ekranuose rodomas penktasis režisieriaus ilgametražis filmas, detektyvas „Aktyvistas“.

Vivian Schröder

„The Good Media Network“ bendraįkūrėja, pati dirbanti poveikio (impact) prodiusere ir šios srities kūrėja. Anksčiau ji dirbo poveikio kampanijose dokumentiniams filmams, tokiems kaip TOTAL TRUST, režisuotam Jialing Zhang, ir NOT JUST CELSIUS, kuri skleidė jaunimo iš viso pasaulio – „World Youth 4 Climate Justice“ ir Ramiojo vandenyno salų studentų, kovojančių su klimato kaita – balsus.Ji organizavo ir vedė „Climate Story Lab“ Berlyne 2020 m. bei „Climate Justice Story Lab“ 2024 m. Hagoje. Šiuo metu ji kartu su Anna Ramskogler-Witt vadovauja „Good Media Lab & Pitch“ programai – pirmajai Vokietijoje skirtai filmų ir poveikio programai. Per jų bendrą įmonę Anna ir Vivian taip pat organizuoja „Doxumentale“, tarptautinį dokumentinių filmų ir medijos festivalį Berlyne. Vivian yra GIPA narė – tai Pasaulinė poveikio prodiuserių aljanso bendruomenė, vienijanti profesionalus, siekiančius skatinti socialinius pokyčius per dokumentinius filmus.

Žemė vis sunkiau pasiduoda civilizacijos kontrolei. O ši vis aršiau stengiasi perkurti pasaulį pagal savo įnorius. Ar apskritai įmanomas teigiamas pokytis tokio masto konflikte? Žaliosios konkursinės programos filmai pasakoja apie reiškinius, vietas, žmones ir kitas būtybes, kurių istorijos leidžia naujai pamatyti ekologinius iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Aurelija Plūkė

Grybų pasaulio ekspertė, edukatorė, tinklaraščio grybupasaulis.lt kūrėja ir pirmosios televizijos laidos apie grybus „Jei ne grybai“ kūrėja bei vedėja. Ji veda edukacinius pasivaikščiojimus po miškus, skaito pranešimus ir kuria programas, padedančias žmonėms pažinti grybus kaip neatsiejamą ekosistemų dalį. Jos misija – įkvėpti smalsumą ir atverti duris į paslaptingą grybų pasaulį, kuris formuoja mūsų aplinką ir kasdienybę. O kaip „Sengirės fondo“ ambasadorė ir savanorė ji prisideda prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo.

Monica Lazurean-Gorgan

Prodiuserė, kino kūrėja ir OSCAR bei EFA narė. Ji yra filmo „Acasa, My Home“ (Radu Ciorniciuc) prodiuserė – šis filmas 2020 m. laimėjo „Sundance“ apdovanojimą už operatoriaus darbą ir dar daugiau nei 40 tarptautinių prizų. Ji taip pat prodiusavo filmą „Tata“ (Lina Vdovii, Radu Ciorniciuc), kuris buvo atrinktas į Toronto kino festivalį 2024 m. ir apdovanotas kaip geriausias dokumentinis filmas Trieste 2025 m. bei IDFA 2024 m. pristatytą archyvinį filmą „Bright Future“ (Andra MacMasters). Kaip režisierė Monica sukūrė filmą „Wood“, rodytą CPH:Dox ir HotDocs 2020 m., bei „A Mere Breath“, pristatytą „Visions du Réel“, kuris 2016 m. Sarajevo festivalyje laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą ir dar 10 tarptautinių prizų. Ji taip pat prodiusavo filmą „Between Revolutions“ (Vlad Petri), kuris 2023 m. Berlynalės forume pelnė FIPRESCI apdovanojimą, ir buvo deleguota prodiuserė filmui „Touch Me Not“ (Adina Pintilie), 2018 m. laimėjusiam „Auksinį lokį“ Berlynalėje.

Margje de Koning

Savo karjerą pradėjo kaip dokumentinių filmų režisierė – 12 metų kūrė juos įvairioms transliuotojų kompanijoms, baigusi studijas taip pat dėstė dokumentikos kursus Amsterdamo universitete. 2004 m. ji tapo 52 minučių dokumentikos laiko nišos redaktore, atsakinga už kūrybinių filmų gamybą ir koprodukcijas, skirtas socialinėms, kultūrinėms bei moralinėms temoms su stipriu žmogiškuoju aspektu. Filmai daugiausia buvo apie Nyderlandų aktualijas, bet apėmė ir pasaulinius klausimus. 2005 m. ji perėmė IKON televizijos padalinio vadovavimą, o 2012 m. tapo televizijos, radijo ir naujosios žiniasklaidos programų vadove. Nuo 2016 m. IKON integravus į EO, ji dirbo EOdocs dokumentikos vadove. 2019 m. Margje paliko visuomeninį transliuotoją ir tapo tarptautinio festivalio „Movies that Matter“ menine vadove. Ji yra DAFF, Europos kino akademijos (EFA) ir „Oskarų“ akademijos narė.

Poveikio konkursinė programa skirta dokumentiniams filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Jie kviečia mus pasinerti giliau į jų esmę, atskleisti, kas slepiasi už blizgių paviršių ir atkreipti dėmesį į filmus, kurių temos yra ypač nepatogios, tačiau kurie įžiebia didžiausius pokyčius.

Ivanas Sautkin

Ukrainos kino režisierius, operatorius, menininkas ir kuratorius. Jis mokėsi Taraso Ševčenkos valstybinėje dailės mokykloje Kijeve, Nacionaliniame I. K. Karpenko-Kario teatro, kino ir televizijos universitete bei Utrechto dailės akademijoje Nyderlanduose. Be kūrybinės veiklos, Sautkinas dėstė režisūrą KAMA (Kijevo medijų meno akademijoje) bei vėliau „Zhovid Directors Campus“ programoje. 2012 m. jis įkūrė kultūros instituciją „Zhovid the Residence“ Černihivo regione, kurioje vyko parodos, rezidencijos, koncertai, kino seansai ir edukacinės programos, tačiau dėl karo veikla buvo sustabdyta. Sautkinas taip pat yra kolektyvo „Babylon’13“, susikūrusio Orumo revoliucijos metu, bei Ukrainos nefikcinio kino asociacijos bendraįkūrėjas. Jo filmografijoje – dokumentiniai filmai „Uncle Siroja’s Neighbours“ (2012), „Stronger Than Arms“ (2015), „A Poem for Little People“ (2023) ir antologinis filmas „Animals in War“ (2025).

Tommy Gulliksen

Norvegijos kino kūrėjas ir režisierius, geriausiai žinomas dėl savo apdovanojimus pelniusių dokumentinių filmų. Jis studijavo meną ir žurnalistiką Oslo universiteto koledže prieš pradėdamas karjerą kine. Gullikseno kūryba dažniausiai nagrinėja istorinius ir šiuolaikinius socialinius klausimus, dažnai sutelkdama dėmesį į karą, konfliktus ir žmogaus patirtį. Tarp jo žinomiausių darbų – dokumentinis filmas „En liten øy i verden“ (2011), serialas „Da vi styrte landet“ (2017) ir apdovanojimus pelnę dokumentiniai filmai „Liberation Day“ (2016) bei „War of Art“ (2019). Be režisūros, jis yra Norvegijos kūrybinės prodiuserių kompanijos DOX Division bendraįkūrėjas, kuri kuria kūrybinius dokumentinius filmus ir serialus tarptautinei auditorijai. Gullikseno filmai pelnė kritikus ir daug apdovanojimų tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose kino festivaliuose, užtikrindami jam vietą tarp žymiausių Norvegijos dokumentinių filmų kūrėjų.

Charlie Phillips

Dokumentinių filmų prodiuseris, komisijos narys, programų sudarytojas ir konsultantas. Jis bendradarbiauja su dokumentikos kūrėjais iš viso pasaulio, teikdamas konsultacijas ir dalyvaudamas kuriant kūrybines bei finansines strategijas. Jo naujausi pilnametražiai dokumentiniai filmai – „Blue Has No Borders“ ir „Our Land“ (abu pristatyti Sheffield DocFest 2025). Anksčiau Charlie vadovavo vaizdo turiniui „The Guardian“ – prižiūrėjo visą judančio vaizdo turinį platformose, įskaitant apdovanojimus pelniusius dokumentinius filmus, tarp kurių buvo 2021 m. laimėjęs trumpametražio dokumentinio filmo „Oscar“ prizą ir geriausio trumpametražio filmo BAFTA 2022 apdovanojimas. Šiuo metu jis dirba „Head of Stories“ kompanijoje Lyfta, yra pagrindinis „Folkestone Documentary Festival“ programuotojas, anksčiau buvo Sheffield Doc/Fest pavaduojantis direktorius ir EP atsakingas už industrijos dalyvavimą, taip pat vadovavo mokymo programoms ir konsultavo kino kūrėjus visame pasaulyje.

Konkursinės programos

Tarptautinės žiuri skiriami apdovanojimai

Atradimų konkursinė programa