Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnio 1 dalis: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“

Ši programa – utopiškų, distopiškų ir visiškai beprotiškų pasaulių pjūvis. Filmai, kupini kontraversiškų draugysčių ir uždraustos meilės – dirbtinio intelekto lėlėms, botoksui, svetimoms moterims ir vyrams ar net priešiškų tautų atstovams.

Amerika. Svajonių šalis, kurioje svajonės pildosi tikrai ne visiems. Plačios gatvės, kupinos automobilių grūsčių. Negailestingos televizijų programos, atliekančios teisėjų vaidmenį. Mokyklų tarybos, draudžiančios klasikinę literatūrą. Vaikai, kovojantys prieš mafiją. Viešbučiai, pilni skurde gyvenančių šeimų. Ir kiti suskilusios visuomenės paradoksai, šiandien atsiskleidžiantys ryškiau, nei bet kada.

Kas vyksta už uždarų politikos durų, kuomet išsijungia žurnalistų kameros? Kas lieka tarp praleistų montažo eilučių? Šios programos filmai – tai neeilinė prieiga prie įtakingų pasaulio politikų ir jų dilemų. Įtemptos diskusijos, kontraversijos ir objektyvumo paieška. Politinio pasaulio genealogija per padidinamąjį stiklą.

Pasaulis be galo didelis ir pilnas jausmų. Kartais – meilės, šviesos, šilumos. O kartais – vienatvės, tamsos ir tylios širdgėlos. Tačiau kiek jį formuojame mes, o kiek jis – mus? Šios programos filmų herojai ieško savo vietos po saule. Atvira širdimi, su įkvepiančiu lengvumu, jie nori susaistyti save su pasauliu, įsipareigoti kitam, puoselėti ryšį su savo žeme ir žmonėmis.

Laukinių kraštovaizdžių fone – nuotykių ieškotojai, verslininkai, ūkininkai, piemenys, keliautojai. Galop išaiškėja, kad jų vaidmuo – ne pagrindinis, o juos supančios upės, kalvos, kalnai ir miškai – ne vien fonas. Šios programos filmuose kraštovaizdžiai atgyja ir negrįžtamai persmelkia veikėjų būtį.

Pasaulyje susiduriame su daugybe įvairių problemų, kurių sprendimo atsakomybė dažnai gula ant mokslininkų pečių. Mokslo programos filmuose susijungia kinas, mokslas ir visuomenė. Šie filmai leis pajusti jaudinantį patyrimo džiaugsmą, atrandant naujus grybus, gyvybės rūšis ar žemynus. O kartu, galbūt leis ir atsikvėpti, prisimenant, jog yra žmonių, kurių darbas – rūpintis mūsų planeta. Net ir klestinčios dezinformacijos laikais, jie pasirenka kalbėti faktais ir ieškoti tiesos. Galbūt pagaliau atėjo laikas mūsų visuomenei atsigręžti į mokslą?

Kai sistema tavęs negirdi – turi šaukti garsiau. Kai tavo teisės atimamos – jas reikia susigrąžinti. Ši programa – apie tuos, kurie nepalūžo. Apie įkvepiančius žmones, kurie nebijo keisti pasaulio, nors jis nuolat bando juos nutildyti.

Neištarti žodžiai tvyro ore, įsigeria į tylą, pasislepia kūno kalboje ar sustingsta gerklėje. Ši programa – apie tai, ką galvojame, bet nutylime. Apie būties pasirinkimą. Apie emocijas, kurios ieško formos, apie prisipažinimus, kurie virsta žvilgsniais, apie prisirišimą, kurį išduoda menkiausias gestas. Tai, kas nepasakyta, skamba garsiausiai.

Plačiau apie programą – paskambinus numeriu 1482.

Šioje programoje – pastarųjų metų dokumentiniai filmai, prie kurių reikšmingai prisidėjo lietuvių kūrėjai: ko-režisierė Lina Lužytė juostoje apie merginų kovą už laisvę į savo kūną, koprodiuseriai Arturas Jevdokimovas ir Ringailė Leščinskienė filme apie Ukrainos karo kasdienybę bei pilna lietuvių komanda, dirbusi prie filmo „Sutikau žmogų“, kuriame Artūro Morozovo fotografijos tampa jungtimi tarp karo Ukrainoje ir socialinės atskirties Lietuvoje. Tai – išskirtiniai seansai „Nepatogiame kine“, skirti švęsti lietuvių kino kūrėjus ir jų indėlį į kovą už žmogaus teises.

Jaunimui skirtoje programoje – šmaikšti, įkvepianti ir realybę keičianti dokumentika. Kartais nepatogios, bet visuomet tikros istorijos. Filmų programą pristato „Nepatogaus kino klasė” ir „Baltisches Haus”.