Irina Jarec
„KIX“ (2024, Vengrija) – dviejų jaunų Vengrijos kino kūrėjų Dávido Mikuláno ir Bálinto Révészo dokumentinis filmas, sekantis Budapešto gatvėse atsitiktinai sutikto aštuonmečio Sanyi istoriją. Filmas yra rodomas festivalio „Nepatogus kinas“ konkursinėje programoje „Atradimai“, skirtoje debiutuojantiems režisieriams.
Sanyi visą dieną praleidžia gatvėje su broliu ir draugais. Namuose girtuoklis smurtaujantis tėvas, motina, dirbanti kelis darbus, kad vos išlaikytų šeimą, silpstanti sena močiutė – tokias šeimas vadina socialiai pažeidžiamomis. Tarp berniukų ir jaunų kino kūrėjų užsimezga ilgalaikis ryšys, kurio rezultatas – į filmą sugulusi 12 metų filmuota medžiaga. Žiūrovai turi unikalią galimybę per pusantros valandos išvysti Sanyi virsmą iš berniuko į paauglį ir į jauną vyrą.
Personažo perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą galime stebėti „coming of age“ žanro kūriniuose. Paprastai per kokį nors sukrečiantį įvykį jie parodo pozityvų pokytį, augimą ir asmenybės atsiskleidimą. Tačiau „KIX“ mizanscena išlieka ta pati – skurdas, smurtas ir purvinos gatvės, kurias matant sunku pranašauti šviesią ateitį filmo protagonistui.
Pirmoje dalyje, kurioje matome Sanyi vaikystę, beveik nėra statiškų kadrų. Filmuotos judesyje, važiuojant riedlente, kartais pačių vaikų užfiksuotos scenos keičiasi greitai ir ritmiškai, užsukant žiūrovą patirčių sūkuryje. Mus juokina Sanyi ir jo draugų pokštai, įkvepia ne pagal amžių išmintingi samprotavimai apie laisvę ir gyvenimą. Sanyi mato save kaip herojų, praskaidrinantį liūdną kasdienybę, nors kitų akyse jis paprasčiausias chuliganas, gadinantis sienas nepadoriais užrašais ir gąsdinantis praeivius savo išdaigomis. Jis ir draugai – maži anarchistai, skelbiantys, kad pasaulis neprivers jų gyventi pagal taisykles. Žaidimo aikštelę Sanyi vadina rimtu pasiruošimu tikram gyvenimui – čia daug priešų, ir turi būti tvirtas, kad išliktum.
Filme gausu simbolinių išraiškų. Kreidelė vaiko rankose ne tik rašo keiksmažodžius ant asfalto, bet ir metaforiškai tiesia likimo liniją. Scenoje, iš kurios sužinome, kad Sanyi mušasi mokykloje, berniukas žaidžia ant konstrukcijos, primenančios voratinklį. Ar jis plėšrusis voras, kuris laukia savo aukų, ar pats yra įsipynęs į lipniąsias pinkles? Kas padaro maištingą jaunuolį pavojingą aplinkiniams – jis pats, tėvai ar aplinka? Sanyi, nušokantis nuo siauro takelio į Dunojų, nepaisant perspėjimų, galva pasineria į užterštą upę. Kitoje scenoje, jau žiemą, po berniuko kojomis lūžta ledas. Režisieriai metaforiškai nurodo į berniuko ateitį, besileidžiančią vis tamsyn, gilyn – ten, kur nėra tikros atramos.
Ekrane Sanyi sudrausmina tik mama, negailinti berniukui antausių ir aštrių žodžių. Kitoje kameros pusėje esantys režisieriai nesikiša į šį „auklėjimo“ procesą, bet formuoja savo ypatingą, šiltą santykį su filmo herojumi. Berniukas su jais kalba laisvai, nuoširdžiai, ir, atrodo, visai nepastebi kameros. Režisieriai atskleidžia, kad Sanyi yra iš esmės toks pat, kaip ir kiti vaikai – smalsiai tyrinėja aplinką, mėgsta saldumynus ir kompiuterinius žaidimus (kompiuterį jis pamato, kai ateina pas filmo kūrėjus į svečius). Bet jis auga pasaulyje, kur viską sprendžia jėga, ir teisus tas, kurio smūgis stipresnis.
Dalyje, kurioje matome Sanyi paauglystę, kadrai tampa ilgesni, muzika vos girdima ir niūri. Mažasis superherojus, riedlente lakstantis Budapešto gatvėmis, išauga į apatišką, pasroviui plaukiantį jauną vaikiną. Šeimos bute tampa dar ankščiau atsiradus mažajai sesutei. Sanyi nusileidžia į rūsį, ten klausosi repo apie gatvės gyvenimą ir kilnoja svorius, kad užsiaugintų raumenis. Jis vis dažniau kalba nusisukęs, nežiūrėdamas į objektyvą, arba paaugliškai bando pasirodyti prieš kamerą. Sanyi ir draugų išdaigos žiaurėja, o istorijose, kurias pasakoja su pasididžiavimu, vis daugiau muštinių ir pavojingų susidūrimų su gatvės gyventojais.
Paskutiniame filmo trečdalyje Sanyi pagaliau priverstas susidurti su savo elgesio pasekmėmis. Motina, vaikystėje dariusi už sūnų namų darbus, dabar diktuoja jam atsiprašymo laišką, turintį paaiškinti, kad dėl nusikalstamo elgesio kalta sunki vaikino vaikystė ir vargana aplinka. Teisme šis pasiteisinimas skambės iš teisėjos lūpų, o pats jaunuolis neturės ką pridurti nuo savęs. Pokalbyje su režisieriumi jis prisipažįsta, kad iš tikrųjų atgailauja, nors to nesimato. Bejėgiškumo jausmas tampa vos pakeliamas.
Sanyi gyvenime atsakomybę prisiima moterys. Jo mama dirba kelis darbus, kad išlaikytų šeimą, močiutė, kiek gali, padeda su namų ruoša. Vienoje scenoje net mažoji sesutė ironiškai parodyta tinkuojanti sieną, prisidedanti prie namų remonto. Kai Sanyi įsimyli, rūpinimąsi juo perima jo mergina, kuri taip pat padeda ir jo šeimai. Išmoktas bejėgiškumas, nemokėjimas prisiimti atsakomybės už savo veiksmus galiausiai atveda vaikiną prie labai rimtų pasekmių.
Sanyi virsmas vyksta Vengrijos politinio klimato fone, filmo pradžioje ir finale nužymi Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano figūra. Ekrane gausiai rodoma nepagražinta Budapešto kasdienybė – varginga šeima, benamių buitis gatvėse ir apleistuose statiniuose, žmonės neviltyje. Visą laiką, kol stebime filmo herojų, Orbanas išlieka valdžioje. Vienoje pirmų scenų girdime politiko pasisakymą apie tai, kad Vengrijos žmonės turi susivienyti sunkiais laikais, kad atnaujintų šalį. Atskleidę Sanyi ir jo šeimos istoriją, filmo kūrėjai lyg užduoda klausimą – jei niekas nesikeičia, galbūt laikas atnaujinti valdžią?
„KIX“ – tai didelės socialinės problemos studija per vieno žmogaus atvejį. „Kas stipriau, likimas ar valia?“ – filmo pradžioje vienas iš režisierių klausia benamio gatvėje. Sanyi istorija lyg patvirtina, kad likimas stipresnis – smurtinė aplinka nuvedė nuo vaikiškų išdaigų iki kalėjimo. Tačiau taip artimai susipažinę su Sanyi, jo charizmatiška asmenybe, svajonėmis ir humoru, režisieriai, o kartu ir žiūrovai, neišvengiamai nori palikti ir vilties švieselę.
Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2024–2025“ metu.
„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.
