Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas

Dokumentiniame filme „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ režisierė Faustine Cros naudoja tėvo darytas archyvines filmų juostas ir per jas analizuoja savo motinos bandymą nusižudyti. Ji bando suprasti sudėtingus vingrius, pasislėpusius už kasdienių, „normalių“ „normalios“ šeimos akimirkų, o tuo tarpu jos mama Valérie, slegiama lyčių lūkesčių svorio, kovoja su visuomenės normomis ir siekia asmeninės laisvės. Šiame filme asmeniniai pasakojimai tampa universaliais, jie jungia asmeninę ir politinę sritis. F. Cros, kaip dukros ir kūrėjos, vaidmuo atskleidžia praeinančių akimirkų ir paslėptų tiesų įprasminimą.