Antigenderizmas: mastai ir spąstai

Daugelis Lietuvoje „genderizmo“/„antigenderizmo“ sąvokas pirmą kartą išgirdo kilus pasipriešinimui Stambulo konvencijai ir tos pačios lyties partnerystei, tačiau ekspertai teigia, kad be antigenderizmo idėjų neapsiėjo daugelis 20 amžiaus diktatūrų ir fašistinių režimų. Šio reiškinio mastas gerokai didesnis nei vietinių aktyvistų maršai ir protestai. Europos Parlamento duomenimis, per paskutinius dešimt metų anti-gender organizacijų išlaidos Europoje siekia 702 milijonus dolerių. Kuo remiasi anti-gender ideologija? Kam naudinga šių judėjimų veikla? Kas užtikrina jų finansavimą? Kaip jie susiję su Rusijos tarptautinės politikos tikslais?

Dalyvauja:

Akvilė Giniota – lytiškumo ugdytoja, VU ugdymo mokslų doktorantė.
Dovainė Buschmann – politikos mokslų doktorantė Vienos Universitete, tyrimų platformos „Mobilios kultūros ir visuomenės“ mokslinė darbuotoja.
Miglė Krancevičiūtė – žurnalistė, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ bendrasteigėja.

Moderuoja: Daiva Žeimytė-Bilienė – žurnalistė, laidų vedėja.

Jei šios diskusijos tema tau atrodo įdomi, rekomenduojame pamatyti filmą „Į šviesą“, rež. Sheona McDonald.

Diskusija bus verčiama į gestų kalbą.

Diskusijos rengiamos bendradarbiaujant su LRT. Rėmėjas – Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje.

Pristato: