Spalio 8–30 d.

Aktualios dokumentikos gerbėjus džiuginantis „Nepatogus kinas“ artėja link pabaigos – sekmadienį, spalio 30-ąją, 16-asis dokumentinių filmų festivalis atsisveikins iki kitų metų. Pamatyti rinktinės dokumentikos filmus žiūrovai dar gali kelias dienas, o kad būtų lengviau išsirinkti filmą savaitgaliui, rinkodaros specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, aktorė Aistė Diržiūtė ir fotografė Neringa Rekašiūtė dalinasi savo favoritais.

D. Filmanavičiūtė ir N. Rekašiūtė sutartinai išskiria du festivalio filmus: „Seksas – kamera – galia“ (rež. Nina Menkes) ir „Panų gauja“ (rež. Susanne Regina Meures).

„Šis filmas turi būti įtrauktas į švietimo programą. Ką galiu pažadėti, tai sukuistas galvas – neįtikėtinas filmas apie tai, kaip kino industrija prisidėjo prie to, kad vežtis merginą tik prie ežero ant lengvo pabuvimo tapo visai pateisinama metafora“, – įspūdžiais po filmo „Seksas – kamera – galia“ dalinasi D. Filmanavičiūtė.

„Prisidedu prie raginimų pažiūrėti šį filmą. Apie tai, kaip įsivyravusi vizualinė kalba ir vyro žvilgsnis sudaiktina moterį ir prisideda prie to, kad moterys liktų tylios, pasyvios, išmėsinėtos į gabaliukus kino kompozicijose. „Seksas – kamera – galia“ parodo, kaip nuosekliai Holivude normalizuojama rape culture ir kaip galios disbalansas išsitransliuoja į tikrą gyvenimą“, – antrina N. Rekašiūtė.

Kitą rekomenduojamą filmą „Panų gauja“ N. Rekašiūtė pavadino laikmečio filmu. „Labai daug jausmų sukėlė. Pats filmas man pirmiausia apie tai, kokie nesaugūs jaučiamės gyvendami šiandienos pasaulyje. Kiek daug nerimo, baimės, neužtikrintumo, kokia stipri iliuzija, jog influencerio gyvenimas – svajonių gyvenimas, tačiau iš tiesų, koks jis tuščias, besielis, performatyvus. Ir vis tiek, koks viliojantis! 80 proc. brandų šiandien dirba būtent su influenceriais. Labai rekomenduoju pažiūrėti“, – kviečia N. Rekašiūtė.

D. Filmanavičiūtę šis filmas nustebino netikėtu kampu. „Prieš pradėdama galvojau, kad krūpčiosiu nuo to, ką visi kasdien ir taip matom „Tik Tok“, „Instagram“ ir kitur, tik didesniu mastu. Bet mane taip sukrėtė tos 14-metės tėvo ir motinos elgesys, kad kraupus egzistencinis liūdesys taško iki dabar. Yra, kas vaikus siūti maikių fabrike išsiunčia. O yra, kas vaiko pakankamu nelaiko net 1 mln. followerių surinkus. Tai kur toliau?“ – po filmo retoriškai svarsto D. Filmanavičiūtė.

Aktorės A. Diržiūtės favoritas – šią savaitę specialaus paminėjimo prizą festivalyje pelnęs „Marmuro travelogas“ (rež. Sean Wang). „Puikiai nufilmuota, įdomi, šmaikšti kapitalizmo kritika, aktuali visiems, kurie staiga pamatė, kad itališkas sviestas parduotuvėje pigesnis nei lietuviškas“, – sako aktorė.

Žiūrovams ji negaili ir daugiau rekomendacijų: „Aalto“ (rež. Virpi Suutari) – filmas apie humanišką architektūrą, jos paieškas ir radybas, visiems, kurie žino Aalto ir kurie nieko apie jį negirdėjo. Tikslus filmas su daug archyvinės medžiagos, daug vaizdų ir pasakojimais tik fone architektūros“, – dalinasi A. Diržiūtė.

„Meškos problema“ (rež. Jack Weisman, Gabriela Osio Vanden) – trumpas, geras, tikslus. Daug nerašysiu, nes galite skirti mažiau nei 15 minučių ir pasižiūrėti. Tai už mešką ar už žmogų esate?“ – klausia ji. „O dar „Kalendorinės mergaitės“ (rež. Maria Loohufvud, Love Martinsen) – pažiūrėkit filmo nuotrauką ir suprasit, kodėl žiūrėti. Lengvas ir kviečiantis nebijoti šokti (visomis prasmėmis).“

„Dar pridėčiau, kad „Jaunasis Platonas“ (rež. Neasa Ní Chianáin, Declan McGrath) – būtinas filmas kiekvienam, dideliam ir mažam. Puiki abėcėlė pažinti save ir kitus, įkvėpsianti alternatyviems sprendimams ne tik mokytojus, mokinius, bet ir visus“, – rekomenduoja A. Diržiūtė.

Beveik visus filmus iki spalio 30 d. dar galima pamatyti virtualioje festivalio salėje www.nepatoguskinas.lt. Joje nėra vienintelio filmo – „Nothing Compares“ (rež. Kathryn Ferguson), kurį spalio 29 d. paskutinį kartą galima išvysti kino centro „Romuva“ didžiajame ekrane.

Rėmėjai

Visi rėmėjai