Apie renginį

Socialiniai tinklai, komentarų skiltys yra tariamai saugi aplinka rėžti neapykantą kurstantį komentarą, rinkti patiktukus ir tikėtis už tai nesulaukti pasekmių. Tačiau interneto aplinka keičiasi, atsiranda virtualūs patruliai, apie neapykantos kalbą galima pranešti per specializuotas platformas ar tiesiogiai socialiniams tinklams. Nepaisant to, neapykantos kalbai plisti, kuriasi uždaros grupės, žalojanti kalba plinta žaidimų socialiniuose tinkluose, privačiuose susirašinėjimuose… O kaip, patyrę neapykantos kalbą, jaučiasi vaikai, žmonės, bendruomenės?

Audio dokumentikoje “GEIMERIS: Žmogžudystės planas” geriausias internetinis 14-mečio Viktoro draugas suplanavo ir įvykdė išpuolį savo mokykloje. Ši patirtis paskatino Viktorą imtis misijos: jis nori papasakoti pasauliui apie tai kas vyksta kompiuterinių žaidimų bendruomenėse. Anot jo, jos suaugusiems visai nerūpi.

Diskusijos metu bus aptarti šie klausimai:
Kaip atpažinti ir kur brėžti ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos? Kur pranešti?
Kaip neapykantos kalba veikia vaikus, asmenį ir bendruomenę?
Ar technologijos padeda “valyti” internetą nuo neapykantos kalbos ir kaip jos tai daro?
Ką reiškia patirti neapykantos kalbą?

Dalyviai:

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė
Jurgita Smiltė Jasiulionė, Vaikų linijos psichologė, supervizorė, mokymų vadovė
Tomas Krilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto dekanas

Moderuoja: Agnė Pakšytė

Audio dokumentikos perklausą ir diskusiją bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių lygybės ir pilietiškumo programa, Švedijos užsienio reikalų ministerija ir Švedijos ambasada Vilniuje.

PRISTATO: