Apie renginį

Publika žiūri į vandenyje žaidžiančius delfinus ir gracingas gulbes. Naftos tanklaivius netoliese ignoruoja, nes šie trukdo dailiam vaizdui. Mums reikalinga tik tokia jūra: valgoma ir išnaudojama, bet tuo pačiu primenanti atvirutę. Tuo tarpu laukinė gamta kenčia nuo žmogaus veiklos ir gelbėtojai kasmet susiduria su vis daugiau ir vis žiauresnėmis gyvūnų skausmo formomis.

Danija | 2021 | 78 min. | V

REŽISIERĖ: Robin Petré

KALBA: anglų
SUBTITRAI: lietuvių SKN
VERTĖ: Emilija Ferdmanaitė

Diskusijos dalyviai:
Julius Morkūnas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas
Pavel Kulikov, Lietuvos jūrų muziejaus gyvūnų treneris-biologas
Mindaugas Kulakauskas, Žuvininkystės atstovas, žvejys
Diskusiją moderuos žurnalistė Agnė Bukartaitė

Vakaro metu su renginio dalyviais aptarsime apie panašaus pobūdžio veiklą Lietuvoje. Ką ši veikla duoda visų pirma gamtai, po to asmeniškaip kaip darbuotojui? Nes ne visos gelbėjimo operacijos baigiasi sėkmingai. Kam ji reikalinga?

Viena žmonių dalis gyvūnus gelbėja, tuo tarpu kita – mano, jog “gamta tegu pati tvarkosi”. Kiek to žmogaus kišimosi į visa tai reikia? Priežastys, kodėl visa tai nutinka? Kiek gyvūnų, kurie atvežami į reabilitacijos centrą išgyvena? Kiek į visa šį procesą turi įsitraukti žmogus? Reabilitacijos centras: jo veikla Lietuvoje, savanoriai.