lt| en
lt| en

Kaip kalbėtis su vaikais apie karą?

Karas gąsdina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Karas gąsdina visus ir visas. Labai svarbu neignoruoti kylančių jausmų, padėti vaikams juos atpažinti ir rasti būdų kaip jaustis lengviau, kaip nurimti. Dar svarbu legalizuoti šią temą, kad vaikai žinotų jog su tėvais/globėjais namuose jie gali pasikalbėti su karo grėsmėmis ir kylančiais jausmais susijusiomis temomis. Surašėme Jums kelis patarimus apie tai, kaip kalbėtis su vaikais apie karą.

Pokalbį galite pradėti vaikų paklausdami/-os: “Ar tu girdėjai kas vyksta Ukrainoje?”, ką jis/ji apie tai girdėjo, ką žino, kokių jausmų jam/jai sukelia ši situacija. Labai svarbu vaikui leisti suprasti, kad tėvai/globėjai yra tie patikimos informacijos šaltiniai, kurie gali ne tik išklausyti, tačiau ir atvirai bei nuoširdžiai su vaiku pasikalbėti.  išsakydami savo nerimą apie karo grėsmes ir pakviesdami/-os vaiką kartu pagalvoti kaip nurimti (“Girdžiu, kad nerimauji dėl to, kad karas, vykstantis Ukrainoje, gali ateiti ir prasidėti čia, Lietuvoje, o tai gali sukelti grėsmę tau, mums, mūsų bendriems namams. Suprantu, kad nesaugia jautiesi, kai atrodo, kad karo grėsmė yra visiškai arti. Kviečiu tave pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi ir kaip nurimti.”). Vienaip ar kitaip, svarbu vaiko nespausti kalbėti apie savo jausmus karo atžvilgiu ir palikti jam erdvės pačiam/pačiai pradėti pokalbį jiems tinkamu metu. Apgalvokite, kaip pateiksite informaciją. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.

Kartu su vaiku aptarkite kas jam/jai kelia nerimą, kalbėkitės. Paklauskite ką jis/ji žino apie karą (bendrai ir/arba specifinį, vykstantį, pvz. apie karą Ukrainoje). Svarbu laiku vaiką patikinti, kad karas Lietuvoje nevyksta, Lietuvoje yra saugu ir yra atsakingos tarnybos, kurios rūpinasi, kad mes liktumėm saugūs/-ios. Mažesni vaikai gali daug kartų klausti to paties apie karą. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Galima pasakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“. Vaikams bus aiškiau, jeigu palyginsite su jiems įprastomis situacijomis.

Taip pat svarbu padėti vaikui atrasti gėrio ir blogio balansą, mat viska gali atrodyti per daug “juodą”, neigiama. Padėkite vaikui suprasti, kad daug žmonių palaiko Ukrainos žmones, kokiais būdais tai daro (aukojimas, savanorystė, pagalba atvykusiems/-ioms į Lietuvą – priima gyventi, kalbasi, rūpinasi, kt.)

Dar vienas labai svarbus dalykas – neigiamos informacijos ribojimas. Vaikai ir paaugliai yra labai imlūs garsams, vaizdams, įvairiai informacijai, kuri juos supa. Dėl to, patariama tėvams/globėjams per dažnai nežiūrėti žinių ar neaptarinėti karo temos kai kambaryje yra vaikų, būti budriems/-ioms apie tai, kokios informacijos ir kaip dažnai paaugliai ieško internete. Natūralu, kad informaciją vaiką vienaip ar kitaip vistiek pasieks. Dėl to labai svarbu kviesti vaiką pasikalbėti apie matytus  vaizdus, išgirstą informaciją (“O ką tu ten matei?” Gal norėtum aptarti kartu?”). Tokiu būdu mes, suaugę/-usios galėsime labiau suprasti ką vaikai mato ir kokią įtaką gaunama informacija jiems/joms daro.

Raskite būdus, kurie padeda vaikui nusiraminti, nuraminti bauginančias mintis. Galite juos pamėginti pasipraktikuoti drauge. Jei vaikas yra labai neramus, galbūt galite bandyti jį paskatinti priesidėti prie palaikymo Ukrainos žmonėms – atiduodant atvykusiems vaikams dalį savo žaislų, paaukojant iš savos taupyklės, imant savanoriauti… Mažesnis vaikas, gal gali nupiešti piešinį, kurį, kaip palaikymą galėtumėte pasikabinti lange. Įgalinimas ir įsitraukimas gali taip pat padėti atrasti balansą. Gali atrodyti, kad vykstant karui Ukrainoje nepadoru gyventi įprastą gyvenimą, tačiau būtent rutininiai, kasdieniai dalykai labai padeda įveikti nerimą, baimę, liūdesį. Ypač vaikams ir paaugliams būtina išlaikyti įprastą ritmą ir gyventi toliau, neatsisakant nei savo, nei draugų gimtadienių šventimo, susitikimų, filmų žiūrėjimo kartu, skanumynų, kitų džiuginančių dalykų ar veiklų. Išgyvenant pokyčius ar patiriant įtampą, labai svarbu, kad išliktų kuo daugiau stabilių dalykų, nes tai suteikia saugumo ir padeda lengviau išbūti sunkų etapą. Taip pat nereikėtų patiems suaugusiems pamiršti humoro bei svarbu negėdinti vaikų/paauglių, jeigu jie juokauja. Humoras padeda sumažinti vidinę įtampą, atpalaiduoja, kuria geresnį ryšį tarp juokaujančiųjų, įkvepia vilties.

Jei vaikas ima reikšti rusofobiškas mintis, svarbu jam paaiškinti, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse gyvena daug rusų tautybės žmonių, kurių tam tikra dalis išties net neturi daugiau jokių sąsajų su Rusija ir nepalaiko tos šalies sprendimų. Verta pakalbėti ir padiskutuoti su vaikais apie tai, kas yra žmogaus tautybė, kad žmogaus pažiūros ir pasaulyje vykstančių įvykių supratimas gali būti visiškai nesusiję su jo kilmės šalimi.

Svarbu, kad su vaiku kalbėtumėte patys/pačios būdami ramūs. Tad prieš kalbėdami/-os su vaikais, mes turime rasti būdų kaip nusiraminti patiems/pačioms, kaip susikaupti. Jei tėvai/globėjai geba susikoncentruoti, išlikti ramūs/-ioms, tas padeda ir vaikams, kurie stebi suaugusius ir perima jų elgesio modelius.