lt| en
lt| en

ŽIURI NARIAI

Dr. Natalija Arlauskaitė

Literatūros, kino ir vizualumo tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.

Dr. Natalija Arlauskaitė – literatūros, kino ir vizualumo tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Dabartinis interesų laukas – vizualumo teorija, istorinės vaizduotės formos, ilgalaikio naikinimo ir nykimo refleksija kine ir dailėje. Knygų „Hermetinio teksto analizė: Velimiro Chlebnikovo tekstų semantinės erdvės struktūra“ (2005), „Trumpas feministinės kino teorijos žinynas“ (2010), „Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos“ (2014) autorė.

Pietra Brettkelly

Režisierė ir prodiuserė.

Pietra Brettkelly – režisierė ir prodiuserė iš Naujosios Zelandijos. Kūrėjos biografijoje rikiuojasi eilė pagrindinių festivalių apdovanojimai iš viso pasaulio garsiausių festivalių. Kritikai Pietros darbus vertiną kaip meninius kūrinius, kurie poetiškai apjungia socialines, politines ir žmogaus teisių temas. Dirbdama žurnaliste Pietra Brettkelly pradėjo kurti ir prodiusuoti dokumentinius filmus ir šiandien skaičiuoja jau dvidešimtus karjeros metus.

Krzysztof Gierat

Krokuvos kino festivalio vadovas.

Krzysztof Gierat – yra Jogailos universiteto Krokuvoje ir Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto Varšuvoje absolventas. Jis iniciavo ir buvo ilgalaikis narys įvairių kino ir kultūros organizacijų. Vadovavo Lenkų valstybinei televizijos ir kino agentūrai. Šiuo metu yra Lenkų ir Europos kino akademijos narys. Nuo 2000 metų vadovauja Krokuvos kino festivaliui.

Ehab Al Khatib

Kino režisierius, Žmogaus teisių kino festivalio „Karama“ meno vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

Ehab Al Khatib – kino režisierius, 1992 m baigęs kino studijas Egipte. Jo filmografija turtinga dokumentiniais, trumpametražiais filmais ir keliais vaidybiniais serialais. Šiuo metu Al Khatib yra Žmogaus teisių kino festivalio „Karama“ meno vadovas, bei vienas iš šio festivalio įkūrėjų. Al Khatib prisidėjo prie daugybės iniciatyvų, skatinančių kino ir meno projektų vystymą, kuriomis stengiamasi sukurti alternatyvius prodiusavimo modelius Vidurio Rytų regione, vienas tokių pavyzdžių – ANHAR (Arabų Žmogaus teisių filmų tinklas).

Renata Santoro

Audiovizualinių menų tyrinėtoja ir edukatorė, „Venecijos dienų“ programos sudarytoja.

Renata Santoro – audivizualinės srities edukatorė, tyrinėtoja ir programų vadovė. Nuo 2006 metų vadovavo nepriklausomos Tarptautinio Venecijos kino festivalio programos „Venecijos dienos“ komunikacijos ir sklaidos skyriui. Nuo 2010 metų ji sudarinėja „Venecijos dienų“ programą. Paskutinius 25-erius metus ji taip pat yra įsitraukusi į organizacijos „Amnesty International“ veiklą.

SVEČIAI

Irene Angelico ir Abbey Neidik

Filmo „Tamsios lopšinės“ režisieriai

Irene Angelico – pripažinta kino režisierė, prodiuserė ir scenaristė, pelniusi daugybę taprtautinių kino apdovanojimų. Buvo apdovanota Gemini prizu už geriausią dokumentinio kino scenarijų.

Abbey Neidik – režisierius ir prodiuseris, jo kūryboje daugiau nei septyniasdešimt filmų, įskaitant ir du nominantus Oskarui.

1980 m. Irene Angelico su vyru ir partneriu Abbey Neidik įkūrė DLI Productions. Kartu jie prodiusuoja ir režisuoja filmus.

Rinktinė filmografija: „Tamsios lopšinės“ (Dark Lullabies, 1985), „Colos pergalė“ (The Cola Conquest, 1998), „Juoda kava“ (Black Coffee, 2006), „Kas slepiasi didžiuosiuose žurnaluose“ (Inside the Great Magazines, 2007).

Yahya Alabdallah

Filmo „Taryba“ režisierius

Yahya Alabdallah 1978 metais gimė Libijoje, augo Saudo Arabijoje, šiuo metu gyvena Jordanijoje. Rašytojas, režisierius, prodiuseris ir literatūros kritikas. Apsigynė du – literatūros ir kino – magistro laipsnius ECIAR kino mokykloje Paryžiuje.

Rinktinė filmografija: „SMS“ (2009), „Paskutinis penktadienis“ (Al Juma Al Akheira, 2011), „52 kambarys penktame aukšte“ (Altabeq alkhames ghorfa 52, 2015).

Marie Brumagne, Bram Van Cauwenberghe

Filmo „Atmink savo vardą, Babilone“ režisieriai

Marie Brumagne gimė 1983 m. Belgijoje. Ji studijavo kino režisūrą Briuselyje.

Bram Van Cauwenberghe gimė 1981 m. Belgijoje. Jis studijavo politikos mokslus Belgijoje ir Italijoje prieš įstodamas į dokumentinio kino studijas Ispanijoje.

Jie susitiko ledo čiužykloje ir kartu įkūrė kino gamybos kompaniją „Rocky&Estrella“. 2012 m. jie kartu pradėjo filmuoti jųdviejų pirmąjį ilgametražį dokumentinį filmą „Atmink savo vardą, Babilone.“

Rokhsareh Ghaemmaghami

Filmo „Sonita“ režisierė

Rokhsareh Ghaem Maghami gimė Teherane, studijavo režisūrą ir animaciją Teherano Meno Universitete. Tyrinėjo dokumentinę animaciją, 2009 m. išleido knygą „Animacinė dokumentika: Naujos išraiškos priemonės“.

Rinktinė filmografija: „Cianozė“ (Sinoze, 2007), „Kylant laiptais“ (Going Up the Stairs, 2011), „Sonita“ (2015).

Monica Lăzurean-Gorgan

Filmo „Vien dvelksmas“ režisierė

Monica Lãzurean-Gorgan 2001 m. baigė kino režisūrą Bukarešte ir buvo viena iš 4 Proof Film įkūrėjų 2007 m. Be dokumentinio kino režisūros, ji dar dirba prodiusere ir meno vadove.

Filmografija: „Mano balsas“ (Votul meu, 2010), „Vien dvelksmas“ (Doar o Rasuflare, 2016).

Krzysztof Kopczyński

Filmo „Dibukas: Pasakojimas apie klajojančias dvasias“ režisierius

Krzysztof Kopczyński – Varšuvoje gimęs režisierius, humanitarinių mokslų daktaras bei Lenkų kino instituto ekspertas. Per dvidešimt penkerius metus trukusią karjerą režisavo ir prodiusavo apie 40 filmų, pelniusių daugiau nei 100 apdovanojimų visame pasaulyje. Krzysztof Kopczyński taip pat yra Europos kino akademijos narys.

Rinktinė filmografija: „Akmeninė tyla“ (Kamienna cisza, 2007), „Dibukas: Pasakojimas apie klajojančias dvasias“ (Dybuk. Rzecz o wedrówce dusz, 2015).

Aleksandras Kuznetsovas

Filmo „Trumpa išsilaisvinimo instrukcija“ režisierius

Aleksandras Kuznetsovas dirba fotografu. Jo darbai publikuoti daugybėje žurnalų ir eksponuoti Rusijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, JAV ir Vokietijoje. 2009 m. dalyvaudamas rašymo dirbtuvėse Krasnojarske, jis pradėjo karjerą kine.

Filmografija: „Meilės teritorija“ (2010), „Laisvės teritorija“ (2014), „Trumpa išsilaisvinimo instrukcija“ (2016).

Alisa Kovalenko, Liubov Durakova

Filmo „Alisa karo lauke“ režisierės

Alisa Kovalenko gimė 1987 m. Zaporožėje, Ukrainoje. Ji baigė žurnalistikos studijas Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete.

Liubov Durakova gimė 1986 m. Charkov, Ukrainoje. Ji baigė Maskvos valstybinį M. V. Lomonosovo universitetą.

Šiuo metu jos abi studijuoja dokumentinio kino režisūrą Kijevo nacionaliniame I.K.Karpenko-Kary teatro, kino ir televizijos universitete.

„Alisa karo lauke“ jųdviejų debiutinis ilgo metro dokumentinis filmas.

Susanne Regina Meures

Filmo „Irano reivas“ režisierė

Susanne Regina Meures gimė Vakarų Vokietijoje. Ji studijavo fotografiją ir meno istoriją Courtould meno institute Londone, taip pat kino režisūrą Ciuricho meno universitete.

„Irano reivas“ yra jos pirmasis ilgo metro dokumentinis filmas.

Mehrdad Oskouei

Filmo „Pilkos svajonės“ režisierius

Mehrdad Oskouei yra Irano režisierius, prodiuseris, fotografas ir tyrėjas, gimęs Teherane 1969 metais. Baigė režisūrą Menų universitete. Jo filmai, rodyti daugelyje nacionalinių ir tarptautinių festivalių, sulaukė kritikų pripažinimų. M. Oskouei pripažintas vienu svarbiausių šiuolaikinių Irano dokumentinio kino kūrėjų.

Filmografija: „Irano stiliaus nosis“ (Nose, Iranian Style, 2005), „Laisvei visada per vėlu“ (It’s Always Late for Freedom, 2007), „Paskutinės žiemos dienos“(Akharin rouzhaye zemestan, 2011), „Pilkos svajonės“ (Royahaye dame sobh, 2016).

Patryk ir Erinnisse Rebisz

Filmo „Prisijaukinti liūtą“ režisieriai

Patryk Rebisz gimė Lenkijoe, bet kuria kina, video ir fotografiją Niujorke. Jis studijavo tapybą, tačiau vėliau perėjo prie judančio vaizdo. Kuria vizualinį meną, pasitelkdamas geriausią, kas teka jo krauju – nepriekaištingą spalvų ir šviesos pojūtį.

Erinnisse Heuer gimė 1979 m. Niujorke, dirba montažo režisiere kine ir televizijoje. Karjerą pradėjo dokumentine žurnalistika Free Speech televizijos kanale, taip pat dirbo MTV, įvairiuose komerciniuose projektuose, kūrė muzikinius video klipus, apdovanojimų susilaukusius vaidybinius trumpametražius ir eksperimentinio šokio filmus.

Jerry Rothwell

Filmo „Kaip pakeisti pasaulį“ režisierius

Jerry Rothwell – britų dokumentinio kino režisierius, kurio filmai pelnė daugybę apdovanojimų tokiuose prestižiniuose kino festivaliuose kaip Tribeca (JAV), Sundance (JAV), Sheffield (Didžioji Britanija) ir Hot Docs (Kanada).

Rinktinė filmografija: „Gilus vanduo“ (Deep Water, 2006), „Sunkus krūvis“ (Heavy Load, 2008), „Nežinomas donoras“ (Donor unknown, 2010), „Kaip pakeisti pasaulį“ (How to change the world, 2015).

Sonja Schultz

Kino istorikė

Dr. Sonja M. Schultz – kino istorikė, kino kritikė ir žurnalistė, baigusi studijas Berlyno Humbolto universitete. Vokiškai išleistoje knygoje „Nacionalinis socializmas kine: nuo „Valios triumfo“ iki „Negarbingi šunsnukiai“ apžvelgia vaidybinius ir dokumentinius fimus, kuriuose analizuojami nacionalinis socializmas ir Holokaustas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų. Sonja M. Schultz domisi nekonvencionaliu kinu.

Brett Story

Filmo „Kalėjimas dvylikoje vietų“ režisierė

Brett Story yra rašytoja, kino kritikė, žurnalistė ir nepriklausomo dokumentinio kino režisierė, dirbanti Niujorke. Toronto universitete ji įgijo doktorantūros laipsnį geografijos srityje ir šiuo metu atlieka kultūros ir politikos tyrimus Niujorko miesto universitete.

Filmography: „Lemties šalis“ (Land of Destiny, 2010), „Kalėjimas dvylikoje vietų“ (The Prison in Twelve Landscapes, 2016).

Rama Thiaw

Filmo „Revoliucijos netransliuos televizija“ režisierė

Rama Thiaw gimė 1978 m. Mauritanijoje. Ji studijavo tarptautinę ekonomiką ir kiną Paryžiuje. Rama Thiaw dirba scenariste, režisiere ir prodiusere Senegalo kino gamybos kompanijoje Boul Fallé Images.

Filmografija: „Boul Fallé, Imtynių kelias“ (Boul Fallé, la Voie de la lutte, 2009), „Revoliucijos netransliuos televizija“ (Revolution won’t be Televised, 2016).